Rugsėjo 20—27 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 11 proc., iki 120,5 Eur / MWh, o Latvijoje ir Estijoje fiksuota vidutinė savaitės kaina – 120,2 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę situacija elektros rinkoje buvo permaininga. Pirmoje savaitės pusėje elektros kainos išliko aukštos, kuomet trečiadienį pasiekė net 213,81 Eur / MWh. Tačiau antroje pusėje išaugusi vėjo bei hidroelektrinių generacija Lietuvoje prisidėjo prie kainų sumažėjimo, savaitės vidutinę elektros kainą sumažindama iki 120,49 Eur / MWh. Kitas svarbus veiksnys – daugiau nei trečdaliu išaugęs importo srautas, prie kurio prisidėjo ir praėjusią savaitę vėl veikusi „LitPol Link“ jungtis. Pagrindinė išaugusio importo srauto priežastis yra padidėjusi vėjo generacija tiek Skandinavijoje, tiek ir likusioje Europos dalyje“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje augo 4 proc. ir siekė 237 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 24 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 88 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 47 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc., hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės – 1 proc., kitos elektrinės – 4 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausias sumažėjimas pastebėtas šiluminių elektrinių – 43 proc. (sugeneruota 41 GWh per praėjusią savaitę). Lyginant su praėjusia savaite, vėjo bei hidroelektrinių gamyba išaugo penktadaliu (bendrai sugeneruotos 42 GWh).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 73 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 36 proc. Diferencijuojant šalies importą, 5 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 37 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 43 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 16 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 28 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 92 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 3 proc., o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 5 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 26 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 63 proc., Švedijos kryptimi 1 proc.
