Operatoriaus skaičiavimu, nors naujovė šiek tiek didins elektros tarifą, vis dėlto galutinė sąskaita vartotojams turėtų mažėti. Už skaitiklių diegimą jiems atskirai mokėti nereikės.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė ketvirtadienį suderinusi 147 mln. eurų vertės išmaniosios apskaitos diegimo projektą. Taryba kartu įpareigojo bendrovę sukurti naudos stebėsenos sistemą.
Didžiausios naudos gali tikėtis aktyvūs vartotojai
VERT teigia, kad remiantis ESO atlikta kaštų naudos analize, projekto nauda vartotojams (vertinant 18 metų laikotarpiu – 2020-2037 metais) yra didesnė nei jo įgyvendinimo kaštai.
„Tarifas šiek tiek augs, bet tas augimas visiškai neženklus, jis sudaro 0,05 cento kilovatvalandei (be PVM – BNS), kas sudaro 2 proc. skirstymo kainos dalies. Galutiniame tarife tai nesiektų net 1 proc. Bet tos naudos, kurias vartotojas galėtų gauti, jos ženkliai nusveria tuos kaštus, kurie papildomai atsiras skirstymo kainos dalyje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė VERT pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.
ESO Finansų ir administravimo tarnybos direktorius Augustas Dragūnas teigia, kad iš bandomojo skaitiklių diegimo projekto matyti, jog vartotojams pavyko sutaupyti elektros, buvo patogesnis sąskaitų tvarkymas.
„Atlikome tą „pilotą“ (bandomąjį projektą – BNS), pagrindinė nauda, kurią matėme, kad vidutiniškai vartotojai gebėjo taupyti 6 proc. elektros energijos, taip pat jie turėjo tikslesnes, išsamesnes sąskaitas. Kai darėme apklausą, jie pasidžiaugė tuo, kad jiems nereikia eiti prie skaitiklių deklaruoti rodmenis“, – sakė A.Dragūnas.
ESO nurodo, kad šiuo metu vidutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje siekia 152 kWh per mėnesį. Įdiegus išmaniuosius skaitiklius Lietuvoje, darant prielaidą, kad bus naudojama vidutiniškai iki 5 proc. mažiau elektros energijos (apie 7,5 kWh mažiau), galutinė mėnesio sąskaita namų ūkiui turėtų sumažėti maždaug 71 centu.
VERT narys R.Pocius vis dėlto pripažino, kad naujovės nauda priklausys ir nuo vartotojų aktyvumo.
„Kalbant apie vartotojus, kurie suvartoja daugiau negu 1 tūkst. kilovatvalandžių, buvo įvertintos teigiamos naudos, tai yra, vartotojas per metus vidutiniškai galėtų sutaupyti apie 10 eurų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo paties vartotojo aktyvumo iš esmės priklausys tie sutaupymai. Jeigu jis bus aktyvus, aktyviai dalyvaus rinkoje, pasirinks dinaminius tarifus, tai reiškia biržos tarifai, jis galės sutaupyti net iki 30 proc. sąskaitos“, – sakė R.Pocius.
„Jeigu jis to nedarys, tai sutaupymai bus mažesni (...). Arba jų gali ir nebūti. Tos priemonės yra įdiegiamos, bet, kaip sakant: duodama meškerė, o žuvį turi pasigauti patys vartotojai“, – paaiškino VERT atstovas.
ESO planuoja iki 2023 metų pabaigos įdiegti skaitiklius gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1000 kWh elektros (54 proc. visų buitinių vartotojų), bei įmonėms.
Taryba teigia, kad išmanioji apskaita prisidės galutinai liberalizuojant (dereguliuojant) elektros rinką: elektros tiekėjai galės lengviau gauti informaciją apie vartotojų energijos vartojimo įpročius ir, atsižvelgdami į juos, palankesnėmis sąlygomis pasiūlyti sutartis. Tai suteiks vartotojams daugiau lankstumo pasirenkant tiekėją, jie galės tikėtis naujų paslaugų.
Pirmiausia numatoma diegti didžiausiems vartotojams
ESO planuoja iki 2023 metų pabaigos įdiegti skaitiklius gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1000 kWh elektros (54 proc. visų buitinių vartotojų), bei įmonėms. Per 2020-2023 metus numatyta instaliuoti apie 1,1 mln. išmaniųjų skaitiklių. Vėliau, antruoju etapu, išmanioji apskaita bus diegiama likusiems vartotojams.
ESO valdybos nario A. Dragūno teigimu, galutinį skaitiklių diegimo planą numatoma parengti kitų metų pirmoje pusėje.
„Pirmuosius skaitiklius ketiname pradėti diegti kitų metų pabaigoje ir iki 2023 metų pabaigos turėtume sudiegti visiems vartotojams, kurie vartoja daugiau negu 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus. Tai sudarys apie 90 proc. suvartojamos elektros energijos – tiek elektros energijos bus apskaitoma išmaniaisiais skaitikliais“, – sakė A. Dragūnas.
VERT pažymi, kad suderinto projekto vertė, palytinti su pirminiu, sumažėjo 79 mln. eurų (pirminio projekto vertė buvo 226 mln. eurų, siekiant kartu diegti išmaniąją dujų apskaitą).
Anksčiau taip pat skelbta, kad viso projekto, per kurį norima įsigyti ir įrengti apie 1,76 mln. elektros skaitiklių, vertė yra apie 219 mln. eurų, tačiau birželį ESO pranešė, jog pirmajame etape numatoma įsigyti apie 0,5 mln. skaitiklių mažiau, o investicijos bus apie 50-70 mln. eurų mažesnės.
ESO Finansų ir administravimo tarnybos direktorius A.Dragūnas teigia, kad projektui esminių kliūčių nėra – ketvirtadienį priimtas VERT sprendimas dėl 147 mln. eurų investicijų yra svarbus etapas įgyvendinant skaitiklių diegimą.
„Iš reguliacinės pusės tai yra žalia šviesa, reguliatorius mums leidžia judėti su projektu. Bet aišku, jo metu bus visokių klausimų. Dabar pagrindinis dalykas yra atsirinkti tiekėją – viešasis pirkimas. Tai nėra paprastas procesas. Bet tikimės, kad 2020 metų pabaigoje mes būsime pabaigę, suderinę visus aspektus ir pradėję diegti pirmuosius skaitiklius“, – sakė A. Dragūnas.
ESO planuoja esmines investicijas atlikti nuo 2021 metų iki 2023 metų. A. Dragūnas nekomentavo galimų skaitiklių kainų, sakydamas, kad šiuo metu vyksta viešasis pirkimas.
„Nenorėčiau komentuoti kainų dedamųjų, todėl, kad šiuo metu vyksta viešasis pirkimas, nenoriu rinkai suteikti kažkokių spekuliacijų ir kad rinka galėtų orientuotis į konkrečius rodiklius“, – sakė jis.
Rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas laikinai sustabdė ESO skelbtą išmaniųjų skaitiklių konkursą. Teismas sprendimą priėmė Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu. ESO rugsėjo pradžioje informavo BNS, kad operatorius apskundė teismo sprendimą.
Išmaniąją apskaitą jau yra įsidiegusios daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Latvija bei Estija.
