Pasaulio ekonomikoje pakartotinai panaudojamų mineralų, iškastinio kuro, metalų ir biomasės dalis per dvejus metus sumažėjo nuo ir taip menkų 9,1 proc. iki dabartinių 8,6 proc., pažymima 2020 m. žiediškumo spragų ataskaitoje („Circularity Gap Report 2020“).
„Nėra nė vienos šalies, kuri tenkintų pagrindinius savo piliečių poreikius ir kartu veiktų fizinėse mūsų planetos ribose“, – pareiškė Marcas de Witas, ne pelno organizacijos „Circle Economy“ direktorius ir pagrindinis ataskaitos autorius.
Pasaulio ekonomikoje panaudojamų išteklių kiekis vos per dvejus metus padidėjo daugiau nei 8 proc. – nuo 93 mlrd. tonų 2015 metais iki 100,6 mlrd. tonų 2017-iaisias – paskutiniais metais, kurių atitinkami duomenys yra prieinami.
Nuo 1970 metų gyventojų skaičius pasaulyje dukart padidėjo, pasaulio ekonomika išaugo keturiskart, o pasaulio prekybos apyvarta – dešimtkart.
Pasaulio ekonomikoje panaudojamų išteklių kiekis vos per dvejus metus padidėjo daugiau nei 8 proc.
Nesant plačiai paplitusio antrinio perdirbimo, dėl tokios trajektorijos nenumaldomai didėja energijos ir išteklių paklausa
Ataskaitoje apskaičiuota, jog iki šio amžiaus vidurio išteklių sunaudojimas pasaulyje padidės iki 170–184 mlrd. tonų per metus.
Jeigu norima gerinti gyvenimo sąlygas, ypač mažų pajamų šalyse, ir kartu apsaugoti ekosistemas, kurios aprūpina švariu vandeniu, oru ir dirva, pasaulis privalo gerokai padidinti gamtos išteklių antrinio perdirbimo dalį, pažymėjo ataskaitos autoriai.
Turtingosiose šalyse, anot jų, sunaudojama 10 kartų daugiau išteklių vienam gyventojui negu besivystančiose šalyse ir jose taip pat susidaro gerokai didesni atliekų kiekiai.
Turtingosios šalys privalo „prisiimti atsakomybę už savo importo ir eksporto poveikį“, rašoma ataskaitoje, kurioje paaiškinama, jog didelė dalis to, ką suvartoja šios šalys, pagaminama mažiau išsivysčiusiose šalyse, į kurias turtingosios šalys išveža didelę dalį savo atliekų.
Ataskaitoje taip pat pažymima, jog antrinio perdirbimo lygiai skurdesnėse šalyse yra dideli, nes atliekos „gali tapti vertingu neoficialiai užimtųjų pajamų šaltiniu“.
