Kovo 17–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 45 proc. nuo 113 Eur / MWh iki 61,56 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina 61,59 Eur / MWh, o Estijoje – 61,09 Eur / MWh.
„2024 metų kovo 11 dieną džiaugėmės, kai pirmą kartą nuo 2009 metų, Lietuvoje vietos elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, nei suvartota. Praėjus metams pasiektas naujas rekordas – vietos elektrinės Lietuvoje padengė visos savaitės suvartojimą. Dvigubai išaugusi vėjo elektrinių generacija ir didėjanti saulės elektrinių gamyba kartu užtikrino net du trečdalius viso vartojimo, o likusį trečdalį padengė šiluminės, hidro ir kitos elektrinės. Iš viso vietos gamyba siekė 231 GWh, o vartojimas 223 GWh.
Net 55 valandas, nuo kovo 21 d. 23 valandos iki 24 d. 6 valandos ryto elektros gamyba Lietuvoje buvo nepertraukiamai didesnė už suvartojimą. Tiesa į šią metriką neskaičiuojamas elektros poreikis Kruonio baseino užpildymui. Išskirtine diena buvo sekmadienis – vakar pagaminta 140 proc. Lietuvos poreikio, o 15 valandą, 15 minučių intervale elektros eksportas iš Lietuvos siekė 1000 MW“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Sekmadienį 17:41 val. dėl keitiklio aušinimo sistemos gedimo Klaipėdoje buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija. Gedimas neturėjo įtakos elektros kainoms, jis buvo pašalintas per mažiau nei 6 valandas. 23:34 val. jungtis vėl pradėjo veikti.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 229 GWh iki 223 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 103 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 231 GWh elektros energijos, tai yra 42 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 163 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo dvigubai nuo 58 GWh iki 117 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinių gamyba mažėjo 8 proc. nuo 55 GWh iki 51 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 28 proc. nuo 12 GWh iki 16 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 15 proc. nuo 23 GWh iki 34 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 22 proc., saulės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 8 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 31 proc. nuo 115 GWh iki 79 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 82 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 7 proc. iš Latvijos, o likę 11 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 96 proc. nuo 30 GWh iki 59 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 29 proc. į Lenkiją, o likę 13 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi.
