Europos šalys ketina padidinti spaudimą Minskui
Prancūzijoje, Strasbūre vyksiančiame ETPA posėdyje dalyvausiantis Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pripažįsta, kad rezoliucijos „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“ patvirtinimas, nors ir neįpareigoja Baltarusijos, kuri net nepriklauso Europos Tarybai, bet vis dėlto yra svarbi spaudimo Minskui priemonė.
„Negali sakyti, kad tai yra įpareigojantis dokumentas, kuriuo Baltarusija vadovautųsi. Bet vis tiek tai yra visos Europos Tarybos šalių kreipimasis ir moralinis, politinis spaudimas Europos šaliai (Baltarusijai – BNS) tam tikru būdu elgtis. (...) Tai yra spaudimas prestižo, reputacijos prasme „Rosatom“ grupei, kuri vykdo tą projektą, dirbti pagal tarptautinius standartus, turint omenyje, kad jie turi daug projektų pasaulyje“, – BNS sakė V.Poderys.
Rezoliucijos projekte ETPA ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotojus neišduoti veiklos licencijos Astravo elektrinei, kol nebus įgyvendintos streso testų rekomendacijos, nesustiprintas atominės elektrinės seisminis atsparumas. Taip pat raginama užtikrinti apsaugą nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos (kaip tai buvo padaryta to paties projekto reaktoriui Suomijoje).
Rekomenduojama tobulinti kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemones, su aplinkinėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, pasirašyti susitarimus dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
Pasak V.Poderio, rengiant pranešimą, kurio atžvilgiu yra priimama rezoliucija, būta bandymų atitraukti dėmesį nuo Astravo jėgainės klausimo.
„Šis raportas turėjo ir savo istoriją. Nes originaliai jis lietuvių iniciatyva buvo skirtas tik Astravo keliamai grėsmei Europos Sąjungos šalims, bet po to, Rusijai prijaučiančių delegacijų iniciatyva, buvo „atskiestas“ pridedant, kad kalbama apie visas branduolines jėgaines. Mūsų visas darbas ir pastangos buvo išsaugoti tą tematiką, kad ji išliktų, kad Astravas būtų aštriai keliamas klausimas ir mūsų pagrindinės nuostatos įeitų į rezoliuciją, ką, mano manymu, pavyko padaryti“, – sakė V.Poderys.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva turi priešintis Astravo AE projektui ir siekti, kad jis būtų ekonomiškai nenaudingas.
Mes pasisakome, kad šis pavojingas projektas vystomas nesilaikant standartų.
„Toks mūsų sprendimas gadina viso to projekto komercinę pusę. Tai nėra mūsų tikslas savaime – kenkti kaimynui, ne apie tai kalba. Mes pasisakome, kad šis pavojingas projektas vystomas nesilaikant standartų ir dėl to mes neperkame (elektros – BNS)“, – pridūrė V.Poderys.
Rugsėjį Lisabonoje ETPA Socialinių reikalų, sveikatos ir tvarios plėtros komitetas pritarė minėtam rezoliucijos projektui, dabar jis bus svarstomas plenariniame ETPA posėdyje.
V.Poderio teigimu, rengiant projektą būta ir intrigos. Pranešimo pirminė autorė buvo Turkijos atstovė Emine Nur Gunay, tačiau Kiprui pradėjus kelti klausimą dėl kito Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ objekto – Akuju atominės elektrinės Turkijos Mersino provincijoje, E.Nur Gunay nusprendė atsisakyti autorystės. ETPA rezoliucijos projekte reiškiamas susirūpinimas ir dėl to, kad ši atominė elektrinė bus statoma seisminiame Turkijos regione.
Lietuva imasi žingsnių riboti Astravo elektros importą
Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) liepos pradžioje paviešino Astravo AE streso testų ataskaitą, atskleidusią projekto trūkumų.
Šiomis dienomis Baltarusijoje vyksta Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) avarinės parengties vertinimo (angl. Emergency Preparedness Review Service, EPREV) misija, nagrinėjanti Baltarusijos avarinės parengties pajėgumus ir jų atitiktį TATENA saugos standartams, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuva yra ne kartą atkreipusi TATENA dėmesį į galimą projekto poveikį Lietuvai ir Vilniui.
„Lietuvai nepriimtini minimalūs branduolinės saugos standartai. Nuolat siekiame, kad Baltarusija jaustų tarptautinės bendruomenės spaudimą dėl aukščiausių branduolinės saugos standartų taikymo. Tikimės objektyvaus TATENA ekspertų įvertinimo, įskaitant ir dėl to, kad Baltarusija, rengdama savo avarinės parengties planą, nevertino nepalankiausio galimo poveikio scenarijaus, kurio atveju pasekmės būtų juntamos ir Lietuvoje“, – pranešime teigė L.Linkevičius.
Lietuvos Energetikos ministerija šią savaitę paskelbė parengusi prekybos elektra bei jos importo ir eksporto tvarkos pakeitimus, juos planuojama patvirtinti kitą savaitę. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus nuliniai.
Taisyklėse taip pat nustatyta, kad per linijas su Karaliaučiaus sritimi į Lietuvą galės būti importuojama tik tiek elektros, kiek joje įprastai pagaminama, bet nesuvartojama. Tokiu būdu bus užkirstas kelias į Lietuvą patekti Astrave pagamintai elektrai.
Taisyklės keičiamos, įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, taip pat įtvirtinta, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektra iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės, pranešė Energetikos ministerija.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti virtinę priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektra iš Baltarusijos.
Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE jėgainės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
Branduolinė jėgainė statoma vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų (MW). Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina „Rosatom“.
