Italijoje „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai bus taikoma valstybės priežiūra

Italijoje Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai pritaikytos valstybės priežiūros priemonės, vyriausybei siekiant išvengti gamyklos uždarymo ir garantuoti energijos tiekimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis vyriausybėje.
„Lukoil“ naftos platforma
„Lukoil“ naftos platforma / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Naftos perdirbimo gamykla ISAB yra viena didžiausių Europoje ir jai iškilo pavojus nutraukti gamybą dėl Europos Sąjungos embargo Rusijos naftos importui jūra, kuris įsigalios gruodžio 5 dieną.

Sicilijoje įsikūrusios naftos perdirbimo gamyklos „laikinasis administravimas“ truks ne ilgiau kaip 12 mėnesių, sakė šaltinis.

„Neatidėliotina intervencija siekiama apsaugoti tiek strateginį nacionalinį energetikos centrą, tiek užimtumo lygį, kuris yra toks svarbus Sicilijai ir visai šaliai“, – sakoma trumpame ministrės pirmininkės Giorgios Meloni pranešime.

Perdavusi naftos perdirbimo gamyklą valstybės priežiūrai, Roma pasekė Berlyno pavyzdžiu, kuris rugsėjį perėmė Rusijos naftos grupės „Rosneft“, valdančios daugybę naftos perdirbimo gamyklų, veiklos Vokietijoje kontrolę.

Bijodami sankcijų, Europos bankai sustabdė ISAB finansavimą ir nebesuteikia garantijų, reikalingų naftos importui iš kitų šalių.

ISAB naftos perdirbimo gamyklos metinis perdirbimo pajėgumas siekia 10 mln. tonų žalios naftos.

Gamykla tenkina apie 20 proc. šalies poreikių.

„Tai laikinas sprendimas“, siekiant „išvengti mašinų ir veiklos sustabdymo bei dėl to prarastų darbo vietų“, – per kabineto posėdį sakė Sicilijos regiono prezidentas Renato Schifani.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis