Birželio 20–26 dienomis vėjo elektrinių generacijai susitraukė apie 40 proc. ir siekė 11 GWh, todėl gamybos apimtis didino šiluminės elektrinės. Lietuvoje šių elektrinių generacija išaugo net 74 proc. – jos pagamino 25 GWh. Dėl „Gazprom“ sprendimo apriboti dujų tiekimą į Europą, šiluminės elektrinės už gamtines dujas mokėjo pusantro karto daugiau.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje siekė 250,6 Eur/MWh ir palyginti su ankstesne savaite augo 29 proc.
„Prieš ilgąjį Joninių savaitgalį vidutinės elektros kainos laikėsi apie 250-290 Eur/MWh. O vidutinės dienos kainos žemiau 200 Eur/MWh ribos nukrito tik sekmadienį. Įdomu, jog net ir esant trumpesnei darbo savaitei, suvartojimas Lietuvoje reikšmingai nesumažėjo, o stebint praėjusių metų tendencijas galime tikėtis ir augančio suvartojimo, ypač karštomis savaitėmis. Pagrindinė tokių aukštų kainų priežastis Lietuvoje bei Vakarų Europoje yra pakilusios dujų kainos dėl Rusijos pradėto riboti „Nord Stream 1“ dujotiekio, kurio išnaudojimas siekia apie 40 proc. Dujų tiekimo apimtys į Europą kelia daug įtampų dujų rinkose, o tai atsispindi ir elektros kainose “, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. ir siekė 202 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 63 GWh elektros energijos.
Lietuvoje praėjusią savaitę saulės jėgainės, kurių gamybos apimtys toliau auga ir gali padengti trūkstamą vėjo generaciją vasaros laikotarpiu, pagamino 11 GWh energijos. Dar 14 GWh pagamino hidro elektrinės. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – apie 22 proc., vėjo jėgainės – apie 18 proc., saulės elektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc. iki 189 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 40 proc. iki 40 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.
