Lietuvos gyventojams nuo 2019 m. pradėta taikyti nutolusių elektrinių schema sprendžia gyventojų energetines problemas neturint vietos kur įsirengti saulės ar vėjo elektrinę šalia nuosavo būsto. Šios schemos panaudojimas pagrinde aktualus daugiabučiuose įsikūrusiems žmonėms. Tačiau per šį laikotarpį išryškėjo praktiniai aspektai, kuriuos reikia tobulinti siekiant patenkinti gyventojų lūkesčius.
Šiandien Energetikos ministerijoje derinama leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimo tvarka, kuria galima tobulinti šios reguliuojamos rinkos aplinką, tik ar Energetikos ministerija mato šiuos aspektus ir girdi gyventojų lūkesčius?
Su kokiomis problemomis susiduria gyventojai?
Praktikoje nutolę saulės parkai rezervuojami iš anksto – dar neprasidėjus jų statyboms. Dažnu atveju sumokėję rezervacijos mokestį laukia 1-2 metus, kol bus pastatytas parkas ir bus galima juo naudotis.
Taip pat buvo atvejų, kai saulės parkai dėl netikėtai išaugusių kainų atšaukė statybas ir gyventojai turėjo rezervuotis naują parką ir vėl laukti nuo pradžių.
Situacija saulės parkų rinkoje
Nuo energetinio ir Ukrainos karo pradžios išaugo saulės ir vėjo elektrinių įrangos kainos: pavyzdžiui, saulės moduliai ir kita įranga augo apie 30 proc., įvairios prijungimo dalys, kaip transformatoriai bei su elektrinės prijungimu susijusios paslaugos, – 100-200 proc.
Tuo tarpu nutolusių elektrinių kainos pakilo apie 30 proc., todėl kai kurių saulės parkų statybos buvo sustabdytos, nes parkai iš anksto buvo išparduoti už senas kainas ir tapo nuostolingi.
Šiuo metu stebima elektrinių įrangos kainų stabilizavimosi tendencija, taigi, tikėtina, kad nutolusių saulės parkų kaina irgi stabilizuosis. Tačiau yra ir kitas svarbus aspektas, kuris augina saulės parko savikainą ir į ką Energetikos ministerijai siūloma atkreipti dėmesį, mažinant saulės parkų kainą gyventojams.
Po ilgų diskusijų viešojoje erdvėje apie „net billingo“ taikymą buitiniams gaminantiems vartotojams (fiziniams asmenims) Energetikos ministerija pagaliau viešai išaiškino, jog tokių planų neturi bei kad gyventojams ir toliau bus taikoma „net metering“ sistema, todėl šis gaminančių vartotojų modelis išliks patrauklus tiek nutolusiems tiek paprastiems buitiniams gaminantiems vartotojams.
„Net bilingo“ schema – kai elektros energija yra parduodama didmeninėje rinkoje vasarą kaupiant pinigus ir žiemą už vasarą gautus pinigus vėl perkama. „Net metering“ schema – kai vasarą sukaupta elektros energija susigrąžinama žiemą už pasinaudojimo tinklais mokestį ir nerizikuojama dėl elektros kainų skirtumo tarp žiemos ir vasaros.
Nutolusių elektrinių kaina: sąžininga konkurencija?
Pagrindinė platforma, kur galima įsigyti nutolusią elektrinę, yra „Ignitis“. Tam, kad joje nusipirktų nutolusią elektrinę, gyventojai visuomeniniam tiekėjui sumoka 10 proc. mokestį prie pardavimo kainos. Pavyzdžiui, pirkdamas saulės parko kilovatą įrengtosios galios už 1300 eurų, 130 eurų nuo šios kainos yra mokama "Ignitis" už pardavimą, taigi, komisinis mokestis yra labai didelis. Jei jo nebūtų, o jo būti neturėtų, tada gyventojas mokėtų už kilovatą 1170 eurų.
Iš to kyla dvi problemos:
Viena, gyventojai gerokai permoka į tiekėjo, kuris, pirmiausia, turėtų rūpintis gyventojų gerove, sąskaitą.
Antra, taip sukuriama nesąžininga konkurencija nes tas pats visuomeninis tiekėjas irgi pardavinėja nutolusias elektrines šioje platformoje ir tokio komisinio mokesčio pats sau nemoka, taigi, yra dirbtinai iškeliamas aukščiau kitų nutolusių elektrinių statytojų šioje rinkoje.
Energetikos ministerijos rengiami pokyčiai
Šiuo metu derinamoje leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimų tvarkoje siūlomi pakeitimai reglamentuoja, kad nutolęs saulės parkas negalėtų būti statomas kol nebus pilnai išparduotas.
Saulės parko įrangos gavimas po užsakymo užtrunka apie 6 mėnesius, statybos – 6 mėnesius, pridavimas operatoriui – apie 4 mėnesius. Taigi, tokiu atveju gyventojams ir toliau reiktų laukti nutolusios elektrinės apie 1,5 metų po to, kai jis visas bus išparduotas.
Tai reiškia, kad pirmieji rezervavę parko dalį gali laukti 2 metus ir ilgiau bei mokėti didesnę kainą, nes saulės parko statytojas, apsidrausdamas nuo svyruojančių kainų ir negalėdamas prognozuoti rinkos situacijos, turi draustis.
Kokie sprendimai reikalingi?
Energetikos ministerija turėtų leisti statyti saulės parkus jų neišpardavus ir nustačius, pavyzdžiui, dvejų metų terminą jiems pastatyti po statybų užbaigimo. Taip sudarant galimybę prekiauti pastatytais nutolusiais saulės parkais.
Tada gyventojai galėtų iš karto pradėti naudotis nuosavomis nutolusiomis elektrinėmis, o nutolusių elektrinių statytojai galėtų tiksliau prognozuoti pardavimo kainas ir jas sumažinti, nes elektrinių įrangos rinkose kainų chaosas dar užsitęs ir pilnos parko rezervacijos belaukiant įrangos kainos gali žymiai pakisti.
Kitas dalykas yra parama nutolusioms elektrinėms, kuri kasmet būdavo suteikiama, bet jos paskelbimo gyventojai dar vis nesulaukia.
Dėl sąžiningos konkurencijos siūloma sumažinti „Ignitis“ platformos komisinį 10 proc. mokestį, kuris gyventojų yra mokamas į visuomeninio tiekėjo sąskaitą ir yra akivaizdžiai per didelis. Jis galėtų siekti 1-3 proc. Taip gyventojams nutolusios elektrinės atpigtų apie 100 eurų, o nutolusių saulės parkų rinkoje atsirastų sąžiningesnė konkurencija.
