„(Rinkos – BNS) aplinkybės reikalauja iš Energetikos ministerijos labai intensyvaus darbo užtikrinti, kad tame konkurse būtų pakankamai dalyvių, kad nekiltų abejonių dėl to, kad dalyvauja tik du dalyviai, iš kurių vienas galbūt nėra iki galo suinteresuotas šituo projektu“, – interviu „Verslo žinių“ portalui sakė J.Niewierowiczius.
„Prezidentas vertina, kad reikalingas dar labiau sustiprintas tikslinis darbas su visais potencialiais dalyviais iš Europos, iš kitų pasaulio dalyvių pristatant šitą projektą (...) ir užtikrinant, kad jie tikrai dalyvautų tame pirkime“, – kalbėjo patarėjas.
Jo teigimu, antrajame konkurse numatytas valstybės pagalbos modelis, į kurį galės pretenduoti aukciono dalyviai, yra lankstus ir paruoštas dabartinėms „rinkoje pasikeitusių aplinkybių sąlygoms“.
Pirmąjį 700 MW galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą be valstybės paramos laimėjo 20 mln. eurų vystymo mokestį pasiūliusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę oficialiai patvirtino anksčiau BNS skelbtą neoficialią informaciją, kad antroji konkurso dalyvė buvo Lenkijos „Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“, pasiūliusi minimalų – 5 mln. eurų mokestį.
Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešai yra teigę, jog šis konkursas iš esmės buvo skirtas vienai įmonei, o konkurencija jame buvo simbolinė.
Antrąjį konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbti kitų metų sausį – Europos Komisija (EK) spalio pradžioje patvirtino 193 mln. eurų valstybės paramą.
