Energetiniais ištekliais negalinti pasigirti Japonija mėgina subalansuoti savo iškastinio kuro poreikį su griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, todėl sulaukė klausimų dėl tolesnio dalyvavimo projekte „Sachalin-2“.
Praėjusį mėnesį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, naftos milžinė „Shell“ pareiškė, kad parduos savo 27,5 proc. dalį minėtame projekte.
Tuo tarpu F.Kishida teigė, kad projektas padeda Japonijai užtikrinti „ilgalaikį, nebrangų ir stabilų suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą“.
„Tai nepaprastai svarbus projektas mūsų energetinio saugumo požiūriu, – parlamento sesijoje teigė jis. – Mūsų planas yra nesitraukti.“
Japonijos korporacija „Mitsui“ valdo 12,5 proc. projekto akcijų, o „Mitsubishi“ – dar 10 procentų.
Pusė projekto dalies priklauso Rusijos energetikos bendrovei „Gazprom“.
Nepaisant šio sprendimo, Japonija „toliau dės pastangas sumažinti šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos“, laikydamasi G7 politikos, pažymėjo F.Kishida.
Tokijas prisijungė prie Vakarų šalių sankcijų Rusijos įmonėms ir fiziniams asmenims, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną.
Japonija yra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, iš dalies todėl, kad daugelis jos branduolinių reaktorių buvo atjungti po Fukušimos avarijos 2011 metais.
Rusija tenkina daugiau nei 8 proc. Japonijos SGD poreikio, tuo metu importas iš Australijos sudaro apie 40 procentų.
