Paskelbusi grupės ekspertų parengtas rekomendacijas ministerija pirmąkart susiaurino anksčiau buvusį daug platesnį pasirinkimų ratą iki šių dviejų. Tai turi padėti išspręsti didėjančią problemą, katastrofos ištiktos jėgainės operatorei, mažėjant vietos teršalų saugykloms, net jeigu visuomenė dėl to reikštų nepasitenkinimą.
Preliminarūs siūlymai bus toliau analizuojami.
Praėjus jau beveik trejiems metams nuo katastrofos, per kurią Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje išsilydė trijų reaktorių aktyvioji masė, radioaktyvus vanduo tebesikaupia. Pagrindinis jo šaltinis yra sugedusiems reaktoriams aušinti naudojamas vanduo, iš jų prasisunkiantis ir surenkamas į rezervuarus, kad nenutekėtų į vandenyną arba kur nors kitur.
Jau daug metų vyriausybės komisija svarsto galimybes išspręsti šią krizę ir užtikrinti žvejus bei gyventojus, bijančius, kad radioaktyvaus vandens išleidimas pakenks žmonių sveikatai, užnuodys maisto išteklius ir pakenks regiono įvaizdžiui.
Užterštas vanduo yra apdorojamas, o jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) sako, kad išvalytame vandenyje visų 62 radioaktyvių elementų, išskyrus tritį, koncentracija neviršija žmonėms saugių normų.
Metodų tričiui iš vandens visiškai pašalinti iki šiol nesukurta, bet mokslininkai sako, kad maži šių teršalų kiekiai pavojaus nekelia.
Didžiojoje dalyje jėgainėje saugumo vandens tebėra kitų radioaktyvių izotopų, įskaitant vėžį sukeliantį cezį ir stroncį, todėl jį būtina papildomai apdoroti.
Pirmadienį ministerijos išdėstytuose pasiūlymuose sakoma, kad išvalytas vanduo galėtų būti išleidžiamas į Ramųjį vandenyną, jam būtų leidžiama išgaruoti arba būtų taikomas abiejų metodų derinys. Pasak ministerijos, kontroliuojamas išleidimas į vandenyną būtų geriausia išeitis, nes tai leistų teršalus „stabiliai praskiesti ir išsklaidyti“, o šį procesą būtų galima tinkamai stebėti.
Tikėtina, kad visam sukauptam vandeniui išleisti reikėtų ne vienų metų. Šį procesą vykdant lėtai, spinduliuotės lygis neviršytų teisiškai patvirtintų taršos normų.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad iš branduolinių jėgainių visame pasaulyje reguliariai išleidžiama išvalyto vandens, kuriame tebėra tričio; taip buvo elgiamasi ir Fukušimoje iki avarijos.
Garinimo metodas buvo išbandytas ir patvirtintas po 1979 metų avarijos JAV Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje. Prireikė dvejų metų, kol iš šios jėgainės buvo pašalinta 8,7 tūkst. tonų tričiu užteršto vandens.
TEPCO sako šiuo metu laikanti daugiau kaip milijoną tonų radioaktyvaus vandens ir jos saugyklų didžiausias talpa yra 1,37 mln. tonų. Ši riba gali būti pasiekta ateinančią vasarą, o ekspertai sako, kad rezervuarai trukdo vykdyti jėgainės uždarymą, nes reikia vietos pašalintam gruntui, nuolaužoms ir kitoms radioaktyvioms medžiagoms laikyti. Be to, rezervuarai gali pratrūkti per galingą žemės drebėjimą, cunamį arba potvynį.
Ekspertai, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovus, tikrinusius padėtį Fukušimos jėgainėje, ne kartą išreiškė palaikymą valdomam vandens išleidimui į vandenyną kaip vieninteliam realistiniam pasirinkimui.
Vis dėlto pirmadienį kai kurie vyriausybės komisijos nariai ragino labiau atsižvelgti į poveikį vietos bendruomenei, jau dabar patiriančiai neigiamą poveikį dėl atsitiktinių nuotėkių ir potencialaus vandens išleidimo.
