„Tai yra logiška, nes nėra panaikinti įstatymai, prisidėję prie „Chevron“ pasitraukimo, ir nėra jokių galimybių teigti, kad staiga atsirastų įmonių, kurios nepakeitus įstatymų ir nepagerinus sąlygų, imtų ir dalyvautų konkurse.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad naftos kainos yra stipriai kritusios. Tai, be abejo, labai drastiškai pakeitė didžiųjų įmonių vertinimus dėl netradicinių išteklių gavybos, kuri, kalbant ekonominiais terminais, dabar visiškai neapsimoka. Tai didelių investicijų reikalaujantis dalykas dėl rezultato, kuris nėra žinomas. Bent jau Lietuvos atveju, kai nėra aišku, kokių mes turime išteklių“, – BNS sakė J.Neverovičius.
Jo žodžiais, Lietuva su kaimyninėmis šalimis gali konkuruoti patrauklesnėmis sąlygomis, nes kitaip susidomėjimo Lietuva nebus.
„Net ir su aukštomis naftos kainomis, tai buvo pakankamai didelės arba net labai didelės kompanijos. Mūsų atveju, tai galėtų sau leisti tik pakankamai turtingos didelės įmonės, turinčios daug kapitalo investicijoms į tyrimus“, – galimus investuotojus apibūdino J.Neverovičius.
Anot jo, vienas pavyzdžių yra Lenkija, kur dėl administracinių sunkumų ir neaiškaus reguliavimo pasitraukė kelios didelės energetikos bendrovės, planavusios investicijas, tarp jų – JAV energetikos milžinė „Chevron“ ir Kanados bendrovė „Talisman Energy“.
„Manau, kad Lietuvoje galėtų būti paruoštos sąlygos tam atvejui, jei pasikeistų aplinkybės pasaulinėje naftos rinkoje ir naftos kainos vėla augtų. Teisinė aplinka turi būti paruošta. Jos būtų vienareikšmiškai naudingos, todėl, kad sužinotume, kokius išteklius Lietuvoje turime, nes dabar yra tik teoriniai pasvarstymai. Teisinės aplinkos sutvarkymas turėtų būti primasis žingsnis ir tada, jei bus susidomėjimas, skelbti konkursą“, – teigė buvęs energetikos ministras.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šią savaitę pranešė, kad skelbti naują skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą vakarų Lietuvoje dabar nėra pats tinkamiausias laikas. Kartu su Energetikos ministerija bus kuriama bendra komanda, kuri ieškotų ir pritrauktų galimų investuotojų.
2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų gavybos konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė – „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų Lietuvos mokesčių pokyčių teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100–120 mlrd. kubų.
