Arvydui Sekmokui einant energetikos ministro pareigas buvo priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, parafuota Koncesijos sutartis su Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi“ dėl naujos branduolinės jėgainės statybų, priimtas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo projektas, o palikdamas postą ministras dar sugebėjo pateikti ir naują Šilumos ūkio įstatymo projektą.
Taip pat A.Sekmokui tvarkantis Energetikos ministerijoje brango dujos, nevyko dialogas su „Gazprom“, išaugo šildymo sąskaitos, užšalo Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro atliekų saugyklai skirti pinigai, neskatintas biokuras.
Nepriklausomybės teks palaukti?
Kaip skaičiavo konservatoriai, Lietuvos energetinė nepriklausomybė turėjo kainuoti šaliai apie 22-27 mlrd. Lt. Nepriklausomybė grįsta Visagino atominės elektrinės, SGD terminalo, elektros jungčių projektais.
Tačiau pernai vasarą priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija naujajai valdžiai neįtiko. Premjeras Algirdas Butkevičius aiškina, kad reikia atsižvelgti į referendumo dėl VAE rezultatus, tačiau tvirtai nepasako, ar bus Lietuvoje nauja atominė jėgainė. Vyriausybė iki gegužės vidurio ieškos alternatyvų VAE, taigi greičiausiai bus perrašoma ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.
 |
| Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Akcijos „Pabusk“ akimirka |
Kuo galima būtų pakeisti VAE, kol kas nežino ir naujoji valdžia. Aiškintis, kaip atsisakyti branduolinės energetikos, valdančiosios partijos pradėjo tik po rinkimų, nors rankomis dėl bendradarbiavimo sukirto jau seniai.
Greičiausiai valdantieji bandys, kaip žada programoje, skatinti atsinaujinančią energetiką.
„Tapsime šiuo metu vykstančios trečiosios pasaulinės energetikos revoliucijos, kuri siejama su perėjimu nuo iškastinio kuro prie pasaulio ateities energetikos – atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo, dalimi“, – rašoma 16-osios Vyriausybės programoje.
Ko gero, iš konservatorių rengtos strategijos nebus išbraukti ir ketinimai skatinti skalūnų žvalgybą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Vakarų Lietuvoje galima išgauti 100 mlrd. kubinių metrų dujų, kurių pagal dabartinių gamtinių dujų suvartojimą Lietuvoje galėtų užtekti 30-40 metų.
Terminalas įtiko
Buvusiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui su „Gazprom“ dėl dujų derėtis nesisekė. Gamtinių dujų kainos vis augo, Lietuvos ryžtas įgyvendinti griežčiausią Trečiojo energetikos paketo variantą ir statyti SGD terminalą taip pat reikalų nepataisė. „Lietuvos dujos“ kreipėsi į Europos Komisiją dėl SGD terminalo įstatyto teisėtumo. „Gazprom“ valdomai įmonei neįtiko 25 proc. taisyklė, numatanti, kad didieji dujų vartotojai turės pirkti iš „Gazprom“ ir terminalo po 25 proc. suvartojamų dujų tol, kol bus sukurta dujų rinka.
 |
| BFL nuotr./Gamtinės dujos |
Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas į energetikos ministrus Jaroslavas Neverovičius aiškina, kad SGD terminalo neatsisakys ir dėl pigesnių dujų. Jo teigimu, negali būti nė kalbos apie tai, kad Lietuvoje ir toliau viešpataus „Gazprom“. Statyti SGD terminalą yra būtina, be to, Lietuvai reikalingas ir dujotiekis su Lenkija.
Pernai gruodį naujasis energetikos ministras susitiko su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Aišku tik tiek, kad prasidėjo dialogas, kur turėtų būti išsakomi tiek Lietuvos, tiek „Gazprom“ interesai. Tuo metu A.Sekmoko šeimininkavimo metais ginčas dėl dujų kainos pasiekė ir Stokholmo arbitražą.
Stringantis IAE uždarymas
Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (projekto B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (projekto B2/3/4) statybos vėluoja keletą metų. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atstovai ir elektrinės uždarymo rangovas koncernas NUKEM-GNS tikina, kad šių metų pabaigoje projektai bus baigti.
 |
| IAE nuotr./B 2/3/4 |
Prieš palikdamas ministeriją, A.Sekmokas pasirūpino, kad finansavimas projektui B1, kuris yra svarbiausias uždarant IAE, būtų įšaldytas.
Energetikos ministerija išsiuntė laišką Donorų konferencijai su siūlymu apsvarstyti finansavimo sustabdymą „Nukem“ vykdomiems projektams.
Donorai atsižvelgė į Lietuvos pateiktą informaciją apie derybas su „Nukem“ ir prašymą apsvarstyti pinigų šios bendrovės vykdomam projektui įšaldymą, kol bus sureguliuotas kuro konteinerių saugumo užtikrinimo klausimas. Finansavimas projektui, kurio 80 proc. darbų yra atlikta, sustabdytas iki kovo pabaigos.
15min.lt duomenimis, „Nukem technologies“ svarsto galimybę spartinti uždarymą ir bendradarbiauti su Rusijos bendrove SMU-1. Tačiau ši bendrovė kol kas nėra nė vieno projekto generalinė rangovė.
Generaline subrangove anksčiau buvo pasirinkta „Vėtrūna“. „NUKEM Technologies“ ir „Vėtrūna“ subrangos sutartį pasirašė 2010 metų rugpjūčio pradžioje. „Vėtrūna“ buvo pasamdyta Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybai, ji taip pat statė kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo komplekso statinius. Tačiau pavasarį darbai nutraukti motyvuojant, kad „NUKEM Technologies“ neatsiskaito už atliktus darbus. Kol bendrovė tai neigia, „Vėtrūna“ atstovai sako ruošiantis tarptautinę bylą „NUKEM Technologies“.
„Nukem Technologies“ korporacinės komunikacijos direktorė Beate Scheffler 15min.lt aiškino, kad statybų aikštelėje darbai atnaujinti po švenčių laikotarpio.
Nuo praėjusios vasaros bendrovė „Monrema“ čia dirba kaip projekto B1, o „Vilstata“ – projekto B234 statybos darbų generalinė rangovė.
Šilumos ūkio perversmas
Rugsėjo pabaigoje A.Sekmokas viešai pristatė naują Šilumos ūkio įstatymo projektą. Nuolatos pabrėždamas, kad jis nėra idealus, ministras teigė sukūręs prielaidas monopolijų griovimui šilumos ūkyje, biokuro konkurencingumui, šilumos kainų luboms.
Įstatyme numatyta didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje, stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą, įtvirtinti sąžiningą konkurenciją šilumos gamyboje ir perėjimą prie biokuro, įtvirtinti vartotojų interesų prioriteto principą.
 |
| Fotolia nuotr./Šildymas |
Naujas projektas esą padėtų subalansuoti šilumos kainas regionuose. Dabartinis šilumos ūkio reguliavimas lemia, kad šildymo kainos kai kur skiriasi dvigubai.
Gruodžio pradžioje prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas „Žinių radijui“ pareiškė, kad prezidentūra laukia naujos valdžios inicijuotų permainų šilumos ūkyje.
Energetikai skaičiuoja, kad šis šilumos sezonas bus rekordiškai brangus. Vidutiniškai šalyje šildymas gyventojams brangsta 4 proc., tačiau yra vietų, kur sąskaitos augs smarkiau. Pavyzdžiui, Visagino gyventojų išlaidos šilumai šiemet turėtų būti 11 proc. didesnės.
Kol kas iki galo nėra aišku, kaip šilumos ūkį tvarkys naujoji valdžia. 16-osios Vyriausybės programoje apie permainas kalbama abstrakčiai: ketinama šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias plėsti biokuro naudojimą ir renovaciją; ketinama didinti investicijas į biokurą naudojančių technologijų plėtrą ir jų diegimą; žadama apriboti šilumos gamintojų ir tiekėjų, kurie nesiima jokių pigesnės šilumos gamybos ir tiekimo priemonių, pelnus. Tobulinti prekybos biokuru modelį, skatinant vietos gamintojų gamybą ir pan.
Mažiau brangesnė elektra
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius |
Elektra, kaip ir dujos, šildymas, maisto prekės, pernai brango. Brangsta ji ir šiemet. Tačiau mažiau, nei turėjo brangti. Mat centro-kairiųjų Vyriausybė neseniai nusprendė maždaug 100 mln. litų sumažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kitų metų biudžetą. Didelė šio biudžeto dalis skiriama elektros gamybai iš dujų Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, taip pat finansuojamos termofikacinės elektrinės, atsinaujinanti energetika.
Dėl to mėnesio elektros išlaidos augs vidutiniškai ne 7, o 4,5 Lt.
„Didžioji dalis gyventojų, kurie naudojasi standartiniu planu, o tokių gyventojų yra apie 70 procentų, mokės 50,1 cento su PVM už 1 kilovatvalandę. (...) Buvo planuota, jog vidutinės namų ūkio sąskaitos elektrai per mėnesį išaugs apie 7 litus, o dabar turėtų būti apie 4,5 lito“, – aiškino Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Apie mažinamą rėmimą Lietuvos elektrinei pastaraisiais metais kalbėta daug. Tačiau konservatoriai į kalbas per daug nesileido. Buvęs premjeras, dabar opozicijos lyderis Andrius Kubilius aiškino, kad elektros kaina yra mažinama kartu mažinant ir saugumo lygį. A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė nusprendė sumažinti kitų metų remtinos elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, apimtis nuo 1,53 TWh iki 0,9 TWh.
Premjeras Algirdas Butkevičius gruodį kalbėjo, kad energetikos sektoriuje rado blogesnę padėtį, nei tikėjosi. Įtarimų jam sukėlė VIAP skirstymas. Vyriausybė gavo informacijos, kad nuo sausio 1 dienos anksčiau numatyta VIAP lėšų suma galėjo būti pervedama į privačių subjektų sąskaitas ne Lietuvoje.
