Amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai pareiškė, kad naujausios baudžiamosios priemonės taikomos „Rosneft Trading SA“ ir „Rosneft“ viceprezidentui Didier Casimiro.
JAV įtraukė Šveicarijoje įregistruotą „Rosneft“ prekybos struktūrą „Rosneft Trading S.A.“ į „juodąjį sąrašą“, patvirtino JAV Iždo departamento skyrius OFAC, atsakingas už sankcijų taikymą.
OFAC liepė šios įmonės partneriams iki gegužės 20 dienos nutraukti visas bendras operacijas.
Blokavimo sankcijos nebus taikomos pačiai „Rosneft“, nurodė Valstybės departamentas.
Vis tik institucija priminė, kad rusų naftos milžinei nuo 2014 metų taikomos atskiros sankcijos, paskelbtos jai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
Iždo departamento pranešime pabrėžiama, kad sankcijos nėra negrįžtamos.
„Svarstysime galimybę panaikinti sankcijas asmenims, kurie imsis konkrečių, reikšmingų ir įrodomų veiksmų, kurie būtų palankūs Venesuelos demokratinei sistemai“, – nurodė institucija.
„Nestovėsime nuošalyje“
Vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pavadino „Rosneft Trading“ „pagrindine kaltininke“, padedančia N.Maduro vengti JAV ekonominių sankcijų poveikio.
Tai yra „žinia, kad mes ramiai nestovėsime nuošalyje, kai užsienio, tarpžemyniniai ar kiti subjektai padeda Maduro režimui toliau vykdyti represijas“, – sakė jis žurnalistams.
„Rosneft Trading“ buvo pagrindinė tiekėja, kalbant apie Maduro režimo naftą. Ji aprūpindavo Maduro režimą didžiuliu kiekiu finansinių išteklių ir tvirtos valiutos. Taigi, šie veiksmai turėtų padaryti reikšmingą poveikį Maduro režimui“, – pabrėžė valdininkas.
Anot valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo, „Rosneft Trading“ yra pagrindinė Venesuelos tarpininkė prekiaujant ir gabenant neperdirbtą naftą.
Kitas administracijos pareigūnas, taip pat pageidavęs likti anonimas, teigė, kad sankcijos paveiks ne tik „Rosneft Trading SA“ veiklą JAV, bet ir platesnę bendrovės veiklą.
„Rosneft Trading“ ir Didier Casimiro įtraukimas į sąrašą reiškia, kad bet kuris už JAV ribų veikiantis asmuo... rizikuoja būti nubaustas šiomis sankcijomis“, – sakė pareigūnas.
Maskvos parama N.Maduro vyriausybei „sukelia jiems milžiniškų pasekmių“, tvirtino vienas iš administracijos pareigūnų, trumpai informavęs žurnalistus.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios nuversti N. Maduro pasitelkdamos „maksimalaus spaudimo“ kampaniją, kurios intensyvumas šiuo metu yra „50–60 proc.“
„Tikimės, kad niekada neturėsime taikyti 100 proc. maksimalaus spaudimo“, – nurodė pareigūnas, atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas kada nors pasiryžtų vykdyti karinę kampaniją Venesueloje.
„Rosneft“ žada gintis
Reaguodama į tai „Rosneft“ išplatino oficialų pranešimą, šias sankcijas pavadindama neteisėtomis, nepagrįstomis, teisinės savivalės išraiška, pabrėždama, jog ieškos teisinės apsaugos galimybių.
„Rosneft“ projektus Venesueloje įgyvendina griežtai laikydamasi tarptautinių bei nacionalinių įstatymų, taip vykdydama išskirtinai komercinę veiklą akcininkų interesais ir nesiekdama politinių tikslų“, – teigiama pranešime.
„Rosneft“ stambiu investuotoju Venesuelos ekonomikoje tapo seniai, jos veikla šioje šalyje susijusi su gavybos ir prekybos projektais, vykdoma pagal sutartis, sudarytas iki sankcijų paskelbimo. Šios veiklos tikslas – užsitikrinti investicijų grąžą bei ilgalaikę komercinę naudą“, – tvirtina Rusijos naftos koncernas.
„Šios sankcijos yra savavališkos, selektyvios, nes panašią veiklą Venesueloje vykdo ir kitos tarptautinės kompanijos, taip pat ir amerikiečių, tačiau JAV reguliuotojas pretenzijų joms nereiškia. (...). Tuo tarpu JAV iždo departamentas nepateikė jokių bendrovės („Rosneft“ antrinės įmonės – red.) neteisėtos veiklos, taip pat apie JAV nustatytų vienašališkų apribojimų pažeidimų įrodymų. (...) Išanalizavusi paskelbtus dokumentus bendrovė svarstys teisinės apsaugos galimybes“, – pažymi „Rosneft“.
„Geopolitiniai tikslai“
„Rosneft“ kol kas nesureagavo į prašymą pakomentuoti situaciją.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vašingtono įvestos sankcijos neturės įtakos Maskvos ir Karakaso ryšiams.
„Jie nedarė ir negalės daryti įtakos Rusijos pozicijai tarptautiniuose reikaluose, įskaitant sąveiką su teisėtomis Venesuelos, Sirijos, Irano ar bet kurios kitos šalies valdžios institucijomis“, – sakoma URM pranešime.
„Mūsų pozicija dėl sankcijų yra žinoma. Rusija kategoriškai nepriima vienašališkų ribojančių priemonių, kuriomis JAV, siekdamos visuotinės hegemonijos, mėgina palenkti savo valiai visą pasaulį“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
„Neretai JAV valdžios sprendimai tokiu būdu naudoti savo administracinius išteklius, be tariamų „geopolitinių tikslų“, paaiškinamas banaliu noru suteikti pranašumų Amerikos įmonėms, kurios neatlaiko sąžiningos konkurencijos su Rusijos gamintojais pasaulio rinkose“, - pridūrė URM.
Rusų URM priminė, kad antradienį Vašingtonas vėl ėmė „smarkiau spausti Rusijos struktūras sankcijomis“. Praėjusią savaitę tokių priemonių buvo imtasi daugelio Rusijos gynybos komplekso įmonių atžvilgiu.
„Taigi, JAV bandymų spausti Rusiją sukuriant kliūtis užsienio ekonominiams santykiams ir atsisakant išduoti amerikietiškas vizas nuo 2011 metų padaugėjo iki 80“, – pažymėjo ministerija.
„Destruktyvi Jungtinių Valstijų sankcijų politika vis labiau pakerta pasaulio prekybos laisvę, už kurią pasisako amerikiečiai, taip pat didina tarptautinę įtampą. Vašingtono politikams laikas suvokti, kad ekonominiu ir kariniu Rusijos spaudimu jie nieko nepasieks, o tik pagilins krizinę padėtį dvišaliuose santykiuose“, – pridūrė institucija.
Nepaisant JAV sankcijų ir Vašingtono sprendimo pripažinti šalies opozicijos lyderį Juaną Guaido teisėtu Venesuelos prezidentu, Maskvos remiamas N.Maduro ir jo šalininkai kariuomenėje tebevaldo Venesuelą geležiniu kumščiu.
