Susipažinusi su T.Cruzo rengiamo atitinkamo įstatymo projekto juodraščiu agentūra pažymi, jog visos anksčiau JAV paskelbtos sankcijos „Nord Stream 2“ projektui būtų taikomos tiek dujotiekį jūroje tiesiantiems laivams, tiek ir jų draudimo bendrovėms. Be to, T.Cruzas siūlo sankcijas taip pat taikyti įmonėms, teikiančioms „paslaugas arba lokalizavimą“ tokių laivų modernizavimui.
Pasak JAV senatoriaus, šio įstatymo tikslas – įvesti „žlugdančias ir neatidėliotinas JAV sankcijas“ bet kam, kas kažkaip dalyvauja šio projekto įgyvendinime.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
„Gazprom“ tikisi šį dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“, kuris dabar yra netoli Vokietijos Mukrano uosto, kuriame yra „Nord Stream 2“ logistikos centras.
T.Cruzas praėjusį mėnesį Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad jei „Gazprom“ panaudos „Akademik Čersky“ šiam dujotiekiui baigti tiesti, „JAV prezidentas gali ir turėtų skelbti sankcijas „Gazprom“.
Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.