„Mes aiškiai esame pasakę, kad kompanijoms, dalyvaujančioms darbuose, kurie yra susiję su energijos išteklių eksportui skirtais vamzdynais, gali būti pritaikytos sankcijos pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA)", – pareiškė departamento atstovė Heather Nauert.
Ji pabrėžė, jog JAV valstybės departamentas yra išaiškinęs kitų valstybių atstovams CAATSA veikimą.
„JAV pozicija dėl „Nord Stream“ – negatyvi“, – priminė H. Nauert.
„Mes manome, kad „Nord Sream 2“ projektas kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui ir stabilumui, jei Rusija per jį įgis dar vieną svertą spaudimui Europos šalims, taip pat ir Ukrainai“, – akcentavo H. Nauert.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos šalių pasipriešinimo. Kritikai jį laiko ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Europos Komisijos parengtu ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketu siūloma Trečiąjį energetikos paketą taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“.
Tuo tarpu „Gazprom“ per savo lobistus Europoje bando įtikinti, jog „Nord Stream 2“ yra tik ekonominis projektas, kurį įgyvendinus dujos Europoje atpigtų.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti dar šiemet.