Ypatingas dėmesys buvo skirtas aptarti iniciatyvoms, iš kurių svarbiausia yra logistikos sąnaudų mažinimas. Bendrovės „ORLEN Lietuva“ valdybos nuomone, Lietuvos valdžios institucijos turėtų nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti gamyklos veiklos stabilumą artimoje ateityje, rašoma bendrovės pranešime spaudai.
Pastaraisiais metais „ORLEN Lietuva“ įgyvendino daug veiklos optimizavimo priemonių, kurios leido padidinti gamybos ir pardavimų efektyvumą, optimizuoti sąnaudas ir darbuotojų skaičių, taip siekiant pagerinti bendrovės finansinius rezultatus.
Žvelgiant iš koncerno „PKN ORLEN“ perspektyvos, būtina, kad tiek Lietuvos valdžia, tiek kiti valstybiniai juridiniai asmenys, bendradarbiaudami su „ORLEN Lietuva“, priimtų skubius sprendimus, kurie leistų Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklai tęsti veiklą, – rašoma bendrovės pranešime spaudai.
„Nepaisant šių veiksmų, vidinio optimizavimo priemonių galimybės jau išseko, todėl, žvelgiant iš koncerno „PKN ORLEN“ perspektyvos, būtina, kad tiek Lietuvos valdžia, tiek kiti valstybiniai juridiniai asmenys, bendradarbiaudami su „ORLEN Lietuva“, priimtų skubius sprendimus, kurie leistų Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklai tęsti veiklą“, – praneša bendrovė.
Pernai „ORLEN Lietuva“ patyrė 94,3 mln. JAV dolerių grynųjų nuostolių. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į nepalankią makroekonominę aplinką, naftos perdirbimo produktų gamyklos pajėgumai apriboti iki būtinojo minimumo, dirbant 60 proc. maksimalaus gamybos režimo pajėgumu.
Šiuo metu toliau analizuojamos įvairios galimybės, įskaitant ir kitus tolimesnę bendrovės „ORLEN Lietuva“ ateitį siekiančius scenarijus.
Nuo 2006 metų „PKN ORLEN“ į Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įsigijimą ir jos modernizavimą investavo beveik 4 mlrd. JAV dolerių. „PKN ORLEN“ niekada neskyrė „ORLEN Lietuvos“ pelno dividendams, o visus turimus finansinius išteklius reinvestavo į bendrovės plėtrą.
Biudžeto maitintoja
15min.lt anksčiau jau rašė, kad „ORLEN Lietuva“ valstybėje yra neabejotina naftos verslo lyderė. Įmonė perdirba dvigubai daugiau naftos per metus nei Lietuva yra jos išgavusi nuo 1990-ųjų. Per metus maksimaliai „Orlen Lietuva“ gali perdirbti 10 mln. tonų naftos. Pernai metų pradžioje buvo išnaudota apie 88 proc. maksimalaus pajėgumo, metų pabaigoje – apie 70 proc.
„Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja. Pernai ji sumokėjo 1,4 mlrd. Lt mokesčių. Antroji – „Philip Morris Baltic“ – nuo „Orlen“ smarkiai atsiliko (555 mln. Lt). Tuo metu, pavyzdžiui, „Achemos groupė“ kartu su „Achema“ sumokėjo tik apie 40 mln. Lt mokesčių.
Mokesčių įplaukos vis tiek būtų, ar „Orlen“ darytų produkciją, ar mes įsivežtumėme visus degalus iš užsienio. Net hipotetiniu atveju, jeigu „Orlen Lietuva“ nebegamins, vis tiek norėsime važinėti automobiliais ir degalus pilsimės, – 15min.lt yra sakęs G.Nausėda.
Nors pagal sumokamus mokesčius „Orlen Lietuva“ yra nepralenkiama lyderė, jos indėlis į Lietuvos ūkį nėra toks reikšmingas. Naftos apdirbimo sektorius sudaro tik apie 2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mokesčių įplaukos vis tiek būtų, ar „Orlen“ gamintų produkciją, ar mes įsivežtumėme visus degalus iš užsienio. Net hipotetiniu atveju, jeigu „Orlen Lietuva“ nebegamins, vis tiek norėsime važinėti automobiliais ir degalus pilsimės“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Dėl to mokesčių būtų surenkamai beveik tiek pat, tik kažkiek nukentėtų gyventojų pajamų ir pelno mokesčių surinkimas.
„Sodros“ duomenimis, Mažeikiuose dirba 1543 žmonės. Nutraukus įmonės veiklą, jie netektų darbo. 15min.lt rašė, kad viena didžiausių Mažeikių problemų šiuo metu yra nedarbas.
