Rusija yra didžiausia dujų tiekėja Europai – trečdalis jų tiekiama Ukrainos dujotiekiais ir taip pasiekia kitas žemyno šalis. Pastaraisiais metais Rusija Europai tiekė ketvirtadaliu mažiau dujų nei įprastai, o dabar senojo žemyno šalių vadovai nerimauja, kad galima Rusijos invazija į Ukrainą, gali reikšti ir dujų tiekimo sustabdymą. Tai padėtų pamatus energetinei krizei.
Kaip rašo britų leidinys „The Guardian“, šią savaitę Baltieji rūmai skelbė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija ketina tarpininkauti su pagrindinėmis pasaulio šalimis, išgaunančiomis dujas, kad šios suskystintas gamtines dujas į Europą galėtų gabenti tanklaiviais. Tai galėtų tapti alternatyva dujų kiekiui, kurio Europa netektų, jei Rusija reikšmingai sumažintų arba nutrauktų dujų eksportą žemyno šalims.
Tačiau ir šis planas kelia naujus iššūkius.
Alternatyvos rusiškoms dujoms
JAV pareigūnai tokių dujų krovinių tiekimą apibūdina kaip pasaulinio mąsto planą.
Teigiama, kad šis planas galėtų numatyti, kad derybose didžiausias dėmesys galėtų būti skiriamas Katarui, kuris yra vienas didžiausių dujų išgavėjų pasaulyje ir stambus suskystintų gamtinių dujų eksportuotojas.
„The Guardian“ pabrėžia, kad Kataras yra tvirtas Vakarų sąjungininkas Artimuosiuose Rytuose ir jau eilę metų tanklaiviais tiekia suskystintas gamtines dujas į Jungtinę Karalystę ir kitas Europos šalis.
Dar viena galima šalis – Libija. Akcentuojama, kad ši šalis taip pat išgauna didelius kiekius dujų, be to – ji netoli Europos žemyno.
Kita alternatyva – pačios Jungtinės Valstijos. Publikacijoje teigiama, kad JAV taip pat galėtų tiesiogiai prisidėti prie dujų tiekimo Europai didinimo. Per pastarąjį mėnesį JAV į Europos uostus atplukdė rekordinį suskystintų gamtinių dujų krovinių skaičių. Bet to, JAV turi ilgalaikį norą paskatinti Europą sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Rusija yra didžiausia dujų tiekėja Europai – trečdalis jų tiekiama Ukrainos dujotiekiais ir taip pasiekia kitas žemyno šalis.
Kiek dujų reikėtų Europai?
„The Guardian“ rašo, kad galimų Europos energetinių problemų mastas priklauso nuo to, ar įtampa Rusijos ir Ukrainos pasienyje didės, ar mažės.
Skaičiuojama, kad Rusija kasdien į Europą eksportuoja apie 230 mln. kubinių metrų dujų. Iš jų maždaug trečdalis keliauja per Ukrainą į kitas Europos šalis.
Rinkos ekspertai nesutaria, ar Rusija apskritai gali ryžtis nutraukti dujų eksportą Europai, ar tik tą eksporto dalį, kuri senojo žemyno šalis pasiekia per Ukrainos dujotiekius.
„Rystad Energy“ analitikas Xi Nanas sako, kad šiuo metu dujų rinkoje laisvės nėra daug. Tai lėmė situacija, susidariusi atsigaunant ekonomikai po pasaulį sukausčiusio COVID-19 pandeminio iššūkio.
„Klausimas, ar JAV gali rasti šioje sistemoje kokių nors spragų“, – svarsto analitikas.
Jungtinės Valstijos yra skelbusios, kad jos pokalbiai apie galimus energetinius iššūkius Europai yra plataus masto ir vyksta su visa eile bendrovių ir šalių visame pasaulyje. Tad, kaip rašo „The Guardian“, šioje situacijoje kaip sprendimas galėtų būti toks, kad nereikėtų vienos šalies ar bendrovės prašyti padidinti dujų eksportą dideliais kiekiais, bet resursų kiekius gauti mažesnius, bet iš daugelio skirtingų šaltinių.
Jau minėtas Kataras šiuo metu išgauna 77 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų per metus ir yra sudaręs sutartis su pirkėjais Azijoje, Europoje, Kuveite bei didelėmis energetikos bendrovėmis, kurios pačios gali pasirinkti, kur siųsti savo krovinius. Tuo metu JAV yra įsipareigojusi savo išgaunamų 80 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų produkcijos pirkėjams Azijoje ir Europoje.
„RBC Capital“ pasaulinės žaliavų skyriaus vadovės Helimos Croft teigimu, yra tikimybė, kad kai kurie sutartyse numatyti dujų kroviniai, skirti Azijos šalims, galėtų būti nukreipti į Europą, nes dėl regione švelnios žiemos orų sumažėjo dujų paklausa.
Visgi ekspertė pabrėžia, kad norint susitarti dėl lankstumo tiekiant dujas, prireiktų subtilių diskusijų tarp didžiųjų dujų gamintojų ir išteklių pirkėjų Azijoje.
Precedento neturinti situacija
Pasaulinėje naftos rinkoje yra buvę tokių žaliavos tiekimo pavyzdžių, kokių gali prireikti Europai, jei Rusija nutrauks dujų tiekimą.
„The Guardian“ primena, kad Libijoje kilusio pilietinio karo metu Saudo Arabija sutiko padidinti naftos eksporto pasaulio šalims, kad galėtų kompensuoti atsiradusį Libijos naftos gavybos trūkumą, dėl kurio naftos kaina buvo pasiekusi 120 JAV dolerių už barelį ribą.
Visai neseniai ta pati Saudo Arabija susitarė su OPEC nariais ir sąjungininkais dėl beprecedenčio naftos gavybos mažinimo COVID-19 kilusios pandemijos metu. Taip buvo siekiama išvengti, kad naftos kaina nenukristų iki nulinės vertės ribos.
Tačiau dujų rinkoje kol kas nieko panašaus nėra įvykę.
Kaip skelbia „The Guardian“, galbūt precedento neturintys laikai gali pareikalauti pareikalauti precedento neturinčių priemonių.
