Dar pavasarį laivas, klojantis „NordBalt“ jūroje, susidūrė su Rusijos kariniu laivu, kuris pasiuntė energetikams nurodymą: „Jūs privalote pasitraukti.“
„Kai Rusijos karinis laivas tau įsako, kad turi trauktis, tu traukiesi, nepaisant to, kad turi visas teises būti ten, o rusai jų neturi“, – tuomet Švedijoje pasakojo Marcusas Jacobsonas, „Svenska Kraftnat“ („Litgrid“ analogas Švedijoje) „NordBalt“ projekto vadovas.
Rusų bandymai sutrukdyti „NordBalt“ klojimą – ne atsitiktiniai. Pirmadienį, kai elektros jungtys su Lenkija ir Švedija bus simboliškai įjungtos, energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, kad net keturis kartus rusų laivas trukdė „NordBalt“ statybai.
Incidentai liudija apie geopolitinę jungčių reikšmę.
Inžinieriams buvo nuobodus projektas
Švedų inžinierių „NordBalt“ projektas nežavėjo – buvo kitų, technine ir finansine prasme įdomesnių ir prasmingesnių projektų.
Tačiau prie „Svenska Kraftnat“ vairo tuomet stojo buvęs Švedijos gynybos ministras Mikaelis Odenbergas, suvokęs politinę projekto naudą.
„NordBalt“ Lietuvoje turėtų atpiginti elektrą ir suteikti geopolitinę apsaugą, o Švedijoje elektra ir taip pigi, todėl elektros jungtis į Lietuvą veikiau yra tik dar vienas elektros eksporto kelias Švedijai.
„Entuziazmas buvo ribotas. Kiti projektai techniniams darbuotojams atrodė vertingesni. Bet man viskas atrodė šiek tiek kitaip. Po geležinės uždangos kritimo buvo daug diskusijų apie vadinamąjį Baltijos žiedą.
Aš dirbau gynybos ministru, tai buvo ir Baltijos valstybių saugumo klausimas. Mes žinojome probleminę situaciją, turint galvoje tiekimo saugumą Lietuvoje ir Latvijoje, jų priklausomybę nuo rusiškos energijos“, – žurnalistams yra sakęs M.Odenbergas.
Jis „NordBalt“ vadina regioniniu projektu, nors tai ir yra dvišalio susitarimo pagrindu vystomas ir Europos Sąjungos remiamas projektas (ES skyrė 131 mln. eurų iš 550 mln. eurų jam reikalingų pinigų).
Iš pradžių prie derybų stato sėdėjo ir Latvija, tačiau ilgainiui pasitraukė, palikdama jungties statyba rūpintis tik Švedijai ir Lietuvai.
Lietuva jungtis mato kaip galimybę dar labiau nutolti nuo Rusijos, o užsienyje šalis linksniuojama kaip regiono integracijos lyderė.
Nuveikti dar ne visi darbai
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasveikino Lietuvą paleidžiant elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.
„JAV Vyriausybės vardu siunčiu nuoširdžius sveikinimus paleidžiant „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtis. Ši diena ženklina svarbų žingsnį regioninio energetikos sektoriaus integracijos procese. Mes sveikiname Lietuvą, Švediją ir Lenkiją ir visus kitus partnerius įgyvendinus šiuos kritinius infrastruktūros projektus“, – rašoma J.Kerry laiške, kurį BNS perdavė prezidentūra.
J.Kerry taip pat pažymėjo, kad Lietuva buvo tikra lyderė ir patikima partnerė remiant energetikos saugumo ir diversifikacijos pastangas Europoje.
Tačiau spalį žurnalistams Briuselyje Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas, buvęs EP pirmininkas Jerzy Buzekas sakė, kad Lietuva vis dar yra energetinė sala.
„Jūs vis dar esate energetinė sala. Ne tokia kaip prieš porą metų, bet dar padaryta per mažai. Jūs esate geriau sujungti su Rusija nei su Europos Sąjunga. Labai svarbu turėti jungtis su Europos Sąjunga. Baltijos valstybes galima laikyti vienu regioniniu dujų vartotoju. Visas regionas turi turėti kiek įmanoma daugiau dujų jungčių“, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Buzekas.
Jis pabrėžė, kad Europoje yra daug problemų statant pajėgumus.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Yra daug problemų mūsų žemyne. Elektros gamintojams energetikos kainos yra daug mažesnės nei JAV, o vartotojams abiejuose regionuose jos yra panašios. Kodėl? Pas mus yra papildomų mokesčių. Energetikos kompanijos neturi pakankamai pinigų investicijoms. Mums reikia naujų investicijų, bet tą reikia daryti Europos Sąjungos lygmeniu“, – kalbėjo J.Buzekas.
Nors pirmadienį simboliškai atidaromos jungtys yra labai svarbios integruojantis į Europos Sąjungos rinką, Lietuvos laukia dar vienas labai svarbus, brangus ir geopolitiškai opus projektas – desinchronizacija.
800 mln. eurų projektas
Prieš daugiau nei dvejus metus tuometis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pristatė tris galimus sinchronizacijos su Vakarais variantus.
1) Numatoma Lietuvos sinchronizacija su Europa per Kaliningrado ir Lenkijos jungtį. Šis projektas būtų rizikingas, nes projekto įgyvendinimas priklausytų nuo Rusijos – būtent Kaliningradas kontroliuotų jo įgyvendinimą. Toks projektas kainuotų apie 435 mln. eurų.
2) Lietuvos sinchronizacija per antrąją Lietuvos ir Lenkijos jungtį. Šis variantas yra patrauklesnis, nes sinchronizacija vyktų per Europos Sąjungos valstybę. Tačiau numatoma, kad naujos elektros linijos kelias eitų per regionus, kur nėra pramonės, todėl būtų sunku įtikinti Lenkiją projekto reikalingumu. Apie pirmąją jungtį, kuri turėtų būti baigta statyti 2015 metais, pradėta kalbėti dar 1992 metais. Tai rodo, kad sinchronizacija gali užtrukti. Šio varianto kaina – 472 mln. eurų.
3) Sinchronizacija įmanoma ir be Kaliningrado. Tačiau ir čia yra būtina antra Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, be to, projektas kainuotų apie 622 mln. eurų.
Tai yra nepaprastai sudėtingas projektas. Jį labai sunku pagrįsti ekonomiškai. Pasakyti, kad reikia išleisti 800 mln. eurų, kad niekas nepasikeistų.... Nėra aiškaus tikslo, kad reikia tą staigiai padaryti, – kalbėjo A.Zananavičius.
Iki šiol neaišku, kaip vyks sinchronizacija su Vakarais. Aišku tik tiek, kad projektas bus brangus. 800 mln. eurų – tokią preliminarią kainą įvardija Europos Komisijos specialistai.
„Tai yra nepaprastai sudėtingas projektas. Jį labai sunku pagrįsti ekonomiškai. Pasakyti, kad reikia išleisti 800 mln. eurų, kad niekas nepasikeistų... Nėra aiškaus tikslo, kad reikia tą staigiai padaryti. Derybos su Rusija nebus lengvos. Didelė problema yra kaštai“, – žurnalistams yra sakęs Albinas Zananavičius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius ypatingiems pavedimams.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai. 370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
