Interviu Latvijos radijui jis ketvirtadienį pažymėjo, kad Estijos projektas galėtų būti įgyvendintas per trumpesnį laiką, o Latvija jame galėtų dalyvauti kaip nuomininkė, kol statys savo SGD terminalą Skultėje, nes Latvijos projektui įgyvendinti reikės daugiau laiko.
Ministro pirmininko vertinimais, SGD terminalas Paldiskyje, kuris finansiniu požiūriu būtų mažiau palankus, galėtų būti užbaigtas dar iki šių metų pabaigos, o SGD terminalas Skultėje galėtų būti pastatytas per maždaug dvejus metus.
Taip pat yra alternatyvi galimybė pastatyti panašų terminalą Rygos uoste, tačiau to terminalo pajėgumas būtų mažesnis.
Pasak K.Karinio, šios galimybės šiuo metu svarstomos ekspertų lygmeniu. Taip pat, anot jo, kalbamasi su galimais investuotojais ir kaimyninėmis šalimis, siekiant rasti sprendimą, kuris leistų kuo greičiau užtikrinti regiono nepriklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų importo.
Ministras pirmininkas pareiškė tikįs, kad vyriausybė koncepcinį susitarimą šiuo klausimu galėtų pasiekti jau kitą savaitę.
Premjeras pažymėjo, kad Latvija negalės vystyti Skultės SGD terminalo projekto valstybės lėšomis.
Pasak K.Karinio, Skultės SGD terminalo projekto vystymas Latvijoje strigo dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ politikos, kuri, anot jo, taip pat trukdė Klaipėdos SGD terminalui Lietuvoje.
Latvijos premjeras paaiškino, kad „Gazprom“ gamtines dujas Baltijos šalims pardavinėjo „keliais centais“ pigiau, palyginti su SGD kaina, ir taip trukdė investicijoms.
„Dabar, kai yra aišku, kad mes atsisakysime rusiškų dujų, investuotojų susidomėjimas yra visiškai kitoks... Aš jau matau susidomėjimą ir matau, kad projektas bus vystomas greitai“, – pareiškė K.Karinis.
Jis pridūrė, kad rusiškų dujų atsisakymo poveikis būtų kur kas didesnis, jeigu priemonių atsisakyti dujų iš Rusijos imtųsi ir kitos šalys.
„Nepatogumų būtų, bet mes iš tikrųjų sustabdytume didelį pinigų srautą į Rusiją“, – pažymėjo K.Karinis.
