„Estijai tai yra energetinio saugumo klausimas. Esame atviri skirtingiems pasiūlymams, juos remsime studija, kuri bus paskelbta balandį. Remdamiesi ja įvertinsime, kokia bus skirtingų pasiūlymų kaina (...). Labiausiai tikėtina, kad vienos „LitPol Link“ jungties neužteks, tai atneš papildomų sąnaudų ir bus per brangu mūsų vartotojams“, – antradienį žurnalistams sakė Kadri Simson, Vilniuje susitikusi su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.
Pasak ministrės, Estija palaiko Baltijos šalių sinchronizavimo su Europa per Lenkiją planus. Jos teigimu, artimiausiu metu Baltijos šalims svarbu pasiekti galutinį politinį sutarimą.
„Šiuo metu Estijos pozicija ta, kad dirbame sinchronizacijos per Lenkiją linkme, ir tai yra vienintelis variantas, su kuriuo dirbame (...) Dirbame, kad jį (politinį susitarimą – BNS) pasiektume. Esame nusiteikę judėti į priekį, matome stiprią Europos Komisijos paramą visais lygiais. Esame įsitikinę, kad jeigu sutarsime politiniu lygiu iki birželio, tuomet gausime finansavimą projektui dar iš šio finansinio periodo“, – kalbėjo Estijos ministrė.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti techninio sinchronizavimo galimybių vertinimo, juo remiantis reikės priimti politinius sprendimus.
„Mūsų vertinimas vienos linijos buvo ir tebėra grįstas tuo argumentu, kad turime pakankamai didelį jungties pralaidumą su Lenkija (...), o galutinius atsakymus dėl techninio pakankamumo mūsų saugumui užtikrinti mes turime gauti būtent atlikus šitas dvi studijas“, – žurnalistams sakė Ž.Vaičiūnas.
Ministro teigimu, artimiausiu metu tikimasi sulaukti tarpinių, o gegužės mėnesį – galutinių dinaminės studijos rezultatų.
Pasak jo, susitikime su Estijos ministre bandyta dar geriau suprasti abiejų šalių ir viso regiono pozicijas dėl sinchronizavimo, tai buvo „paruošiamasis susitikimas“, kad birželį,dalyvaujant Europos Sąjungos vadovams, būtų pasiektas politinis sutarimas.
Šiuo metu baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Lietuva siūlė naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija. Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją. Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą.
Anksčiau Estija buvo iškėlusi idėją sinchronizuoti tinklus per Skandinaviją. Bet Estijos premjeras Juri Ratas praėjusią savaitę pareiškė, jog jo šalis nori kuo greičiau įgyvendinti sinchronizavimo per Lenkiją projektą.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
