„Nors spalio mėnesį vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina šalyje yra beveik 7 proc. mažesnė nei rugsėjį, ir Vyriausybė pratęsė nulinio PVM lengvatą šildymui, didelio optimizmo ši situacija neįkvepia. Šių metų šildymo sezono startas yra vidutiniškai dvigubai brangesnis, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune šilumos kilovatvalandės kaina yra didesnė beveik tris kartus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Kaip rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys, tarp didžiųjų šalies miestų daugiausiai už šildymą spalio mėnesio kainomis mokės Panevėžio gyventojai (11,13 ct/kWh), mažiausiai – šiauliečiai (8,58 ct/kWh) ir vilniečiai (8,90 ct/kWh), kuriems šilumos kainą sumažinti padėjo pigesnio kuro (mazuto) naudojimas šildymui.
„Iš kitų šalies miestų šildymo kainų rekordus muša Nemenčinė (32,20 ct/kWh), taip pat ir Ukmergė (beveik 20 ct/kWh). Tuo tarpu mažiausiomis šildymo kainomis, spalio mėn. duomenimis, gali džiaugtis uteniškiai (7,15 ct/kWh) ir šilutiškiai (8,26 ct/kWh)“, − komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Tiesa, kaip pažymi finansų ekspertė, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) gyventojų dėl augančių kainų ir geopolitinės įtampos nurodo ėmę kaupti daugiau santaupų. Tai – 10 proc. punktų daugiau gyventojų nei 2020 m. pradžioje, kai finansinės ramybės pagrindus iš po kojų išmušė kilusi pandemija.
Gyventojų galimybės apmokėti šildymo sąskaitas − nevienodos
Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, nors Lietuva yra maža valstybė, tarp regionų egzistuoja nemaži pajamų skirtumai.
„Sostinėje Vilniuje gyvenantys asmenys vidutiniškai į rankas uždirba maždaug 1300 eurų per mėnesį, tuo tarpu Panevėžyje – 200 eurų mažiau. Žvelgiant į dar mažesnius miestus ir miestelius, pajamų atotrūkis tik didėja. Pavyzdžiui, mėnesinis atlyginimas Ukmergėje siekia 950 eurų į rankas“, − sako G.Ilekytė.
Todėl, pasak ekonomistės, šildymo sąskaitos turi skirtingos įtakos gyventojų biudžetui, o sunkiausiu iššūkiu tai tampa mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Žvelgiant į materialinio nepritekliaus duomenis, pastebima, kad jis didesnis yra kaimo vietovėse, ir su nepritekliumi dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus gyventojai ir vieniši asmenys, ypač auginantys vaikus.
„Negana to, mažiau pasiturintys ir su skurdo rizika susiduriantys asmenys dažniau gyvena senos statybos nerenovuotuose pastatuose – būtent juose šildymo sąskaitos ir yra didžiausios. Taigi, šiems namų ūkiams yra itin svarbi teisingai ir tinkamai nukreipta vyriausybės numatyta parama, kompensacinės priemonės, kurios padės atremti išaugusius šildymo kaštus žiemą“, − komentuoja G.Ilekytė.
Nepakaks tik stengtis ištverti žiemą
Remiantis VERT skaičiavimais, įvertinus ankstesnių metų šilumos suvartojimą bei spalio mėnesio šilumos kainas, standartinis 60 kv. m butas naujos statybos name mėnesio pabaigoje sulauktų kiek daugiau nei 24 eurus siekiančios sąskaitos. Modernizuotame arba dalinai renovuotame name – maždaug 45 eurų, o štai seno nerenovuoto daugiabučio gyventojo pašto dėžutėje nugultų beveik 87 eurų sumą siekianti sąskaita.
„Šios sumos primena vieno itin svarbaus ilgalaikio sprendimo, padėsiančio mažinti sąskaitas už šildymą, būtinybę. Tai – senos statybos daugiabučių namų renovacija. Gyventojai turėtų apsvarstyti galimybę renovuoti savo daugiabutį, nes tai taptų ne tik ekonomiškesnio, komfortiškesnio gyvenimo garantu, bet ir reikšmingu saugikliu ištikus energetikos krizei“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė J.Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, išaugusios šildymo sąskaitos gyventojams primena ir dar vieną nenuginčijamą faktą – kad didelį plotą turintys namai ar butai reikalauja ir didesnių išlaikymo kaštų. Tad vieniši asmenys, pensininkai turėtų apgalvoti ir apie galimybę didelius būstus pakeisti mažesniais ir ekonomiškesniais.
„Trumpalaikėje perspektyvoje šaltojo metų sezono iššūkius atremti padės ne kas kitas, kaip finansų valdymo pagrindai, tai yra, kruopštus išlaidų skaičiavimas, šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas bei taupymas. Taip pat – valstybės kompensacijos už šildymą, kuriomis gali pasinaudoti sunkiau besiverčiantys ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai. Pasidomėti galimybe gauti tokią kompensaciją vertėtų jau dabar, nelaukiant, kol užgrius išaugusių sąskaitų našta“, − komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
