Preliminariais duomenimis, „Kauno energija“ galimai neteisingai skaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurių pagrindu nustatoma kaina, už kurią nepriklausomi šilumos gamintojai aukcione parduoda šilumos energiją, pranešė Kainų komisija.
Lėšas tektų grąžinti
Jos teigimu, nustačius, kad tai turėjo įtakos aukštesnėms iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamoms šilumos kainoms, „Kauno energija“ permokėtas lėšas privalės grąžinti vartotojams.
Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) ir „Kauno energija“ kaltina vieni kitus dėl sausį beveik dešimtadaliu padidėjusios šildymo kainos, kuri yra didžiausia tarp penkių šalies didmiesčių.
Anot „Kauno energijos“, šilumos brangimą sausį lėmė įmonei šilumą parduodančių gamintojų daugiau kaip penktadaliu padidinta kaina, tuo metu pastarieji tvirtina, kad kainas mieste lemia „Kauno energijos“ kainodara ir pelno siekis.
NŠG nurodo, kad jų šilumos kaina Kaune ir Vilniuje yra beveik vienoda – maždaug po 3 centus už kWh, tačiau galutinė kaina vilniečiams yra 18 proc. mažesnė nei Kaune (4,63 cento už kWh).
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius sausį BNS sakė, kad Kainų komisija turėtų priimti naują šilumos supirkimo tvarką, kuri leistų vartotojams pirkti iš tų, kurie ją gamina pigiausiai. Pasak jo, šiuo metu tiekėjai, pavyzdžiui, „Kauno energija“, turi teisę šilumą pirmiausiai susipirkti iš savo įrenginių, o trūkumą įsigyti iš nepriklausomų gamintojų.
Šilumos kaina Kaune sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo 9 proc. iki 5,67 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Kreipėsi dėl sąnaudų
AB „Kauno energija“ skelbia, kad pati kreipėsi į Komisiją dėl palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, kitaip – superkamos šilumos kainų „lubų“ – skaičiavimo. Po kreipimosi Komisija nusprendė pradėti šių palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo patikrinimą.
„AB „Kauno energija“, siekdama, kad vartotojai šilumą gautų kuo mažesne kaina, kreipėsi į Komisiją, kad būtų papildomai patikrinta, ar teisingai skaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal prognozuojamą mėnesinį šilumos poreikį konkrečioje sistemoje ir numatomą kuro struktūrą (kuri būtų taikoma tuo atveju, jei atitinkamą mėnesį visą šilumos poreikį patenkintų tik šilumos tiekėjas)“, – skelbia bendrovė.
Pasak bendrovės, vykdant papildomus išaiškinimus dėl palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimo, įskaitant naudojamo kuro balanso bei kainų korekcijas, ateinantį vasarį, lyginant su praėjusiųjų metų vasario mėnesiu, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos sumažėja apie 12,5 proc.
Skaičiuojant 2018 m. vasario mėn. palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Kauno m. integruotame tinkle įvertinami ir Petrašiūnų elektrinėje ir „Pergalės“ katilinėje pastatytų ir sausio mėn. pilnu pajėgumu dirbusių naujų dujinių katilų, kurių suminė galia 35 MW, techniniai rodikliai.
Jei Komisija nustatytų skaičiavimo neatitikimų, permokėtas lėšas šilumos tiekimo įmonė privalėtų grąžinti vartotojams. Bendrovė pabrėžia, kad visada bendradarbiavo ir bendradarbiaus su Komisija, teiks visą reikiamą dokumentaciją bei vykdys visus Komisijos nurodymus.
