Sužlugdė Europos dėžučių gamintojus
Liepos pabaigoje ES ir Kinija sutarė iki 2015 m. taikyti antidempingo muitus Kinijoje pagamintiems saulės moduliams.
Spalio viduryje saulės modulių gamyklą Visoriuose atidarysiančios „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius mano, kad per artimiausius dvejus metus Europos saulės modulių gamintojai atsities – sukurs naujas technologijas, kurių Kinija nesugebės nukopijuoti.
Kinija dempinguodama saulės modulių kainas ketino sužlugdyti Europos saulės modulių gamintojus.
Pasak V.Janulevičiaus, Kinijai pradėjus dempinguoti saulės modulių kainas Europos saulės energetikos sektoriui buvo padaryta didelė žala – prarasta apie 100 tūkst. darbuotojų. Tačiau tai – tik lašas jūroje palyginti su tuo, kas galėjo nutikti, jei Europos Komisija nebūtų ėmusis jokių veiksmų.
„BOD Group“ taip pat gamina ir kompaktinius diskus ir apie 95 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportuoja. V.Janulevičius prisimena istoriją iš savo patirties, kaip kinai užvaldė CD dėžučių gaminimo rinką Europoje: kinų gamintojai, kaip ir su saulės moduliais, dirbtinai sumažino CD ir DVD dėžučių kainą 30–40 proc., užvertė Europą pigia produkcija, todėl didelė dalis Europos CD dėžučių gaminimo įmonių neatlaikė konkurencijos ir bankrutavo.
„Vėliau Kinijos įmonės iš bankroto administratorių už dešimtadalį pirminės kainos susipirko automatinę dėžučių gamybos įrangą, padidino potencialą Kinijoje ir pradėjo gaminti prastesnės kokybės dėžutes už dar didesnę kainą“, – prisiminė V.Janulevičius.
Pasak jo, Kinija, dempinguodama saulės modulių kainas, ketino lygiai taip pat sužlugdyti Europos saulės modulių gamintojus.
Nespės nukopijuoti technologijų
Kinijos gamintojai saulės modulių dalį Europoje per pastaruosius metus padidino 80 proc. ir iš Europos gamintojų atėmė milijardus dolerių pelningų užsakymų. Skaičiuojama, kad visa modulių, plokščių ir jų gamybai naudojamų dalių rinka dar 2011 m. siekė 21 mlrd. eurų.
 |
| Vidmantas Janulevičius |
Pagal ES ir Kinijos susitarimą antidempingo muitai Kinijos įmonėms sieks nuo 37 iki 68 proc., priklausomai nuo to, kiek jos bendradarbiavo su Europos Komisija. Toms įmonėms, kurios atvirai nurodė gavusios finansavimą iš Kinijos valstybės modulių gamybai, bus taikomi mažesni muitai, o toms, kurios bendradarbiauti atsisakė, – maksimalūs.
V.Janulevičius sako, kad per artimiausius dvejus metus, kol bus taikomi antidempingo muitai, Europos gamintojai turėtų pasiruošti konkurencijai.
„Per tą laiką keisis technologijos, kinai turės daryti atnaujinimus ir mūsų galimybės išsilygins, – kalbėjo V.Janulevičius. – Pavyzdžiui, mes gaminame produktą, skirtą galutiniam vartotojui – skirtingų dydžių saulės modulius. Čia kinų gamintojai sunkiai sugebės konkuruoti, nes kiekvienu atveju modulių dydis bus skirtingas, „stiklas – stiklas“ moduliai bus skirti ir namų stogo izoliacijai. Čia mes matome nišą.“
Milijardinė parama iš valstybės
Atsinaujinantys ištekliai užima svarbią vietą Kinijos ekonomikoje. Kinija pirmauja pasaulyje pagal įdiegtus atsinaujinančių išteklių pajėgumus. Ir ne tik saulės energijos. „Theenergycollective.com“ rašo, kad ketvirtadalis visų pernai pasaulyje instaliuotų hidroelektrinių pajėgumų buvo Kinijoje.
Manoma, kad nuo 2010 iki 2020 metų saulės ir iš biomasės gaminamos elektros energijos kiekis Kinijoje turėtų padidėti dešimt kartų.
Investicijos į saulės ir vėjo energetiką pernai siekė 68 mlrd. dolerių.
Šitos sumos, kartu su valstybės investicijomis į hidroenergetiką, lėmė, kad šalis iš atsinaujinančių išteklių pasigamina ketvirtadalį jai reikiamos elektros energijos.
Iš pradžių Kinijoje saulės ir vėjo energijos kaina buvo nustatoma specialių aukcionų būdu. Vėliau valstybė nustatė fiksuotus energijos supirkimo tarifus.
„Žaliosios“ energetikos plėtrai palankias sąlygas sudarė ir mažesni pridėtinės vertės mokesčiai vėjo ir saulės energetikos bendrovėms, lengvatiniai paskolų tarifai ir kitos paramos priemonės.
Manoma, kad nuo 2010 iki 2020 metų saulės ir iš biomasės gaminamos elektros energijos kiekis Kinijoje turėtų padidėti dešimt kartų.
Reikšmingam atsinaujinančių išteklių energijos augimui daugiausiai įtakos turi Kinijos valstybės parama. Kinija šią sritį rėmė ir tuomet, kai kitos valstybės sunkmečiu ją apkarpė.
Nespėja mokėti subsidijų
Tiesa, pastaruoju metu Kinijos valstybės parama atsinaujinančiai energetikai ėmė mažėti. Iš pradžių atsinaujinančių išteklių energija buvo superkama skatinamaisiais tarifais, tačiau ilgainiui iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kiekis taip padidėjo, kad valstybė nebespėjo supirkti visos energijos.
Kinijos valstybės kontroliuojamas atsinaujinančių išteklių fondas už iš atsinaujinančių išteklių pagamintą saulės energiją 2010 m. vėlavo išmokėti 200 mln. dolerių, 2011 m. – jau 3,4 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, kad 2015 m. stygius gali pasiekti 14 mlrd. dolerių.
2010 ir 2012 m. valstybė nespėjo išmokėti subsidijų už žaliosios energetikos elektros generatorius. Tai ypač neigiamai paveikė vėjo elektros gamintojus, kurie dirba su palyginti mažomis maržomis ir kuriems nuolat reikia kapitalo investicijoms.
Tuomet įsikišo ir Kinijos centrinė planavimo ministerija, iš valstybės įmonių pareikalavusi sumokėti subsidijas verslininkams.
Vis dėlto, nepaisant kylančių sunkumų, gali būti, kad Kinijos valdžia ketina toliau remti atsinaujinančius išteklius. Nors finansavimas atsinaujinančiai energetikai mažėja, centrinė valdžia randa efektyvesnių būtų, kaip pasiekti valstybės iškeltus atsinaujinančios energetikos rėmimo tikslus.
