Atėjo laikas atgauti baudą
Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusia Lietuvos elektrine) dėl dujų mainų sutarties 2013–2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.
Už iki šiol nesumokėtą Konkurencijos tarybos skirtą rekordinę 36 mln. eurų baudą Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ susikaupė beveik 6 mln. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad koncernas Lietuvai skolingas jau 42 mln. eurų.
Konkurencijos taryba (KT) įgaliojo antstolę Ireną Beliačic išieškoti šią sumą. Lietuvoje nėra „Gazprom“ turto, todėl pirmieji bandymai nebuvo sėkmingi. Tačiau mūsų šalyje yra vartojamos „Gazprom“ dujos, už kurias yra atsiskaitoma.
„Konkurencijos taryba perdavė antstolei Irenai Beliačic vykdyti priverstinį bendrovei „Gazprom“ paskirtos baudos ir palūkanų išieškojimą”, – 15min informavo Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.
Perki rusiškas dujas? Mokėk ne rusams, o antstolei
Kaip išieškoti? KT jau tuo nesidomi, o pati antstolė žiniasklaidai nekomentuoja savo veiksmų.
„Antstolė yra informavusi Konkurencijos tarybą, kad pradėjo vykdomąją bylą, tačiau daugiau informacijos nesame gavę“, – teigė E.Šatas.
Yra galiojanti praktika, kai siekiant atgauti lėšas, antstoliai areštuoja pervedamą sumą pinigų. Už rusiškas dujas moka „Achema“, taip pat valstybei priklausantis „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT). Taigi antstolė kreipėsi į abi įmones, tą patvirtino jų atstovai. Jie tvirtino, kad neturi jokių lėšų, kurias galėtų areštuoti antstolė.
„Antstolės kreipimasis gautas, su institucijomis ir antstole bendraujame, tačiau nedisponuojame nei „Gazprom“ turtu, nei piniginėmis lėšomis, todėl galimybių išieškoti baudą per LDT iki šiol nebuvo galimybių“, – teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ atstovas Paulius Jakutavičius.
„Taip, antstolės patvarkymą dėl Konkurencijos tarybos „Gazprom“ paskirtos baudos gavome, kaip ir kitos įmonės pagal sąrašą, tačiau mokėtinų sumų „Gazprom“ neturime“, – 15min informavo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas.
15min žiniomis, LDT rusiškas dujas perka prieš tai pervedusi lėšas „Gazprom“ koncernui. Oficialiai mokėjimo sąlygų bendrovė neatskleidžia, nes tai konfidencialu.
„Achema“ pirks dujas per savo įmonę?
„Achema“ yra stambiausia dujų vartotoja Lietuvoje, perkanti ir rusiškas dujas. Tačiau valstybei būtų sunku areštuoti sumas, kurios yra pervedamos „Gazprom“ už dujas. Tikėtina, kad tokiam scenarijui „Achema“ pasirengė. Mat už dujas įmanoma mokėti per tarpininką, tad tokiu atveju antstoliui būtų nepasiekiami mokėjimai.
15min sužinojo, kad „Achemos grupė“ šių metų birželio 20 dieną įsteigė antrinę prekybos dujomis įmonę „Achema Gas Trade“, rugpjūtį bendrovė gavo gamtinių dujų tiekimo licenciją. Keturis darbuotojus turinčios bendrovės tikslas – dujų pardavimas Baltijos šalims.
Vokietijoje taip pat veikia „Achemos grupės“ bendrovė GmbH „Agro Baltic“, kurios veikla – prekyba „Achemos“ trąšomis. Šių metų rugsėjo 14 dieną ji registravosi centralizuotoje Europos rinkos dalyvių registro platformoje kaip dujų prekybos rinkoje veikianti bendrovė.
Kam įmonei reikia dviejų bendrovių, galinčių prekiauti dujomis? Ar gali būti, kad „Achema“ rusiškas dujas pirks per šias įmones?
G.Balčiūnas sako, kad tarpininkų visada yra vengiama. „Mūsų tikslas visada yra išvengti bet kokių tarpininkų ir pirkti dujas tiesiogiai“, – sakė jis.
Tačiau, pasak jo, „Achema Gas Trade“ jau aktyviai prekiauja dujomis Baltijos šalių rinkoje ir „bendradarbiauja su visomis Lietuvos įmonėmis, kurios turi interesą įsigyti dujų“.
Bijo naujo įstatymo
Tiesa, yra ir daugiau priežasčių, kodėl „Achemos grupė“ įsteigė dujomis prekiaujančias bendroves. Lietuvoje šiuo metu svarstomas strateginių įmonių įstatymo pataisa, kuri susijusi ir su „Achema“. 15min apie tai rašė, kad tai paveiks ir kai kurias privačias įmones.
Pataisa, kuri dabar yra svarstoma Seimo Ekonomikos komitete, valstybei leis kontroliuoti sandorius, kuriuos sudarys ne tik valstybinės, bet ir kai kurios privačios įmonės, pavyzdžiui, „Achema“, „Telia“. Pavyzdžiui, lieka galimybė, kad valstybės institucijos galėtų prieštarauti „Achemos“ sandoriui su „Gazprom“ dėl dujų pirkimo.
„Kol kas sprendimo dar neturime, su įstatymo pakeitimais tai nesusiję“, – teigė G.Balčiūnas ir pridūrė, kad „Achemos“ įmonių uždaviniai yra skirtingi.
