„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaitrinių lempučių detektyvas: kodėl vis dar galima jų įsigyti?

Į 15min redakciją kreipęsis skaitytojas iškėlė klausimą – kodėl kai kuriose prekybos vietose vis dar galima įsigyti kaitrinių lempučių, nors jų era turėjo baigtis bene prieš dešimtmetį? Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškina, kad prekyba pramonėje skirtais naudoti gaminiais nėra uždrausta, ši prekė prieinama ir paprastiems vartotojams. Tiesa, jas parduodantys prekybininkai privalo nurodyti, jog lemputės yra žemo energetinio efektyvumo ir nėra skirtos naudoti buityje.
Lemputė
Lemputė / 123RF.com nuotr.

Laiške 15min skaitytojas Linas (tikras vardas žinomas) teigė pastebėjęs, kad internete galima rasti aibę prekybininkų, pardavinėjančių kaitrines lemputes.

„Pavyzdžiui, apsilankius internetinėje parduotuvėje elektra.lt, galima rinktis kokios tik nori galios kaitrines ir kitokias lempas ir jas pirkti asmeniniam naudojimui. „Google“, įvedus „kaitrinės lemputės“, apstu tokių pat prekybininkų: senukai.lt, pigu.lt, flamanda.lt, artina.lt ir daugybė kitų“, – tvirtino skaitytojas.

„Jei pagal direktyvą Europos Sąjungoje gamyba ir prekyba uždrausta, importas laikomas kontrabanda, tai kodėl šių lempučių pilnas internetas?“, – kėlė klausimus jis.

Kas įvyko?

Europos Sąjunga atsisveikinimą su kaitrinėmis lemputėmis pradėjo 2009 metais. Kaip 15min nurodė Aplinkos ministerija, tais metais buvo pradėta atsisakyti 100 vatų (W) skaidrių kaitrinių lempučių, nuo 2010 metų uždrausta naudoti 75 W, nuo 2011 metų – 60 W, nuo 2012 metų – 40 W ir mažesnės galios kaitrines lemputes.

To imtis nuspręsta siekiant paskatinti vartotojus pereiti prie naujos kartos apšvietimo šaltinių, padėsiančių sumažinti energijos suvartojimą ir taip gauti mažesnes sąskaitas už elektrą, taip pat – sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektros kištukas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektros kištukas

Europos Komisija anuomet skaičiavo, kad naujoji priemonė padės sutaupyti tiek elektros energijos, kiek jos per metus suvartoja 11 mln. vidutinių statistinių ES namų ūkių arba pagamina dešimt 500 megavatų galios jėgainių.

Taip pat skaičiuota, kad kad įgyvendinus šią programą bus išmetama 15 mln. tonų mažiau anglies dvideginio, o namų ūkių sąskaitos už elektrą gali sumažėti apie 50 eurų per metus.

„Vartotojai turi teisę rinktis“

Vis dėlto, nepaisant prieš dešimtmetį priimtų sprendimų, kaitrinių lempučių vis dar galima įsigyti ir tai darantys prekybininkai įstatymų nepažeidžia.

Kaip komentare 15min nurodė VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, nėra draudimo prekiauti šiais gaminiais, skirtais naudoti pramonėje, mažmeninėje prekyboje. Tokios lemputės gali būti prieinamos ir paprastiems vartotojams.

123RF.com nuotr./Šviesa
123RF.com nuotr./Šviesa

„Vartotojai turi teisę rinktis, nors suprantama, kad pasirinkimas būtų neefektyvus išlaidų prasme.

Pardavėjai su šiais gaminiais privalo pateikti informaciją, kad lemputės nėra skirtos naudoti buityje ir yra žemo energetinio efektyvumo. Tai turi būti nurodyta prie gaminio bei pavaizduota energetinio ženklinimo etiketėje pagal reglamento reikalavimus“, – aiškino D.Malinauskienė.

Ji pastebėjo, kad nurodytuose tinklalapiuose, kuriuose galima įsigyti kaitrinių lempučių, dažniausiai yra nurodyta, kad tai – pramoninio naudojimo lempa, tačiau pasitaiko, kad verslininkai pamiršta nurodyti šią informaciją.

„Tokius pardavėjus informuosime ir, jei nevykdys nurodymų, taikysime rinkos ribojimo priemones bei bausime už ES reglamentų neatitinkančių gaminių prekybą. Taip pat kreipsimės į Muitinės departamentą, kad sustiprintų šių gaminių importo kontrolę“, – kalbėjo D.Malinauskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Pasak atstovės, jeigu pardavėjai nepateikia tokios informacijos prie kaitrinių lempučių, jie pažeidžia Mažmeninių taisyklių reikalavimus prekiauti tik tinkamai paženklintais gaminiais ir bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 156 straipsnį, nurodantį, kad tinkamai nepaženklintų prekių pateikimas rinkai individualiems asmenims gali užtraukti nuo 16 iki 30 eurų siekiančią baudą, juridinių asmenų darbuotojams – nuo 30 iki 150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 300 eurų siekiančią baudą.

Tinkamos informacijos nepateikę prekybininkai gali būti įpareigoti išimti šiuos gaminius iš prekybos arba tinkamai juos paženklinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“