Energetikos ministerija su amerikiečių „Net Power“ ir „8 Rivers Capital“ pasirašė supratimo memorandumą dėl dujinės elektrinės, kurioje naudojamos nulinės emisijos (angl. zero emission) technologijos, galimybių studijos rengimo.
„8 Rivers Capital“ yra vienintelė, kuri pasiūlė įgyvendinti elektrinės projektą rinkos sąlygomis, tai yra, be valstybės paramos. Kur būtų galima ir ar apsimokėtų amerikiečiams statyti elektrinę, paaiškės tik po atliktos studijos. Tačiau naujų pajėgumų Lietuvai, nepriklausomai nuo studijos išvadų, vis tiek reikės, ruošiantis prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų.
Lietuvai trūksta elektrinių
Pernai tiek Kauno technologijos universiteto mokslininkų, tiek bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorių analizė parodė, kad naujos elektrinės yra reikalingos, nes esamos dujinės elektrinės sensta ir yra neefektyvios, o kai kurios iš jų artimiausiu metu turės būti uždaromos, todėl gali trūkti elektros gamybos pajėgumų sistemų adekvatumui užtikrinti,15min aiškino Energetikos ministerija.
KTU mokslininkų atlikta analizė rodo, kad reikalingi papildomi patikimai prieinami vietiniai pajėgumai 2025 m. varijuoja nuo 280 MW (kai vertinama, kad tikėtina apkrovos praradimo trukmė 8 val. per metus) ir 477 MW (kai vertinama, kad tikėtina apkrovos praradimo trukmė 3 val. per metus). Ir šiuo metu šie skaičiavimai dėl patikimai prieinamų vietinių pajėgumų poreikio dar yra tikslinami.
2025 metais įvykus Baltijos valstybių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais, reikės kažkokiu būdu užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemos darbą.
Be to, Lietuva yra tarp daugiausia elektros energijos importuojančių šalių ES, pasigaminanti tik 30 proc. sau reikalingos elektros energijos. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminama 70 proc. reikalingos elektros energijos, daugiausia vystant atsinaujinančios energijos gamybą. Iki 2025 m. elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bus padvigubinta iki 5 TWh per metus.
„Norint sklandžiai integruoti atsinaujinančią energetiką į elektros sistemą ir užtikrinti balansavimo paslaugas, patikimų elektros energijos generacijos šaltinių poreikis tik didės“, – aiškino Energetikos ministerija.
O kaip su Elektrėnais?
Kol kas neaišku, kur galėtų būti statoma nauja dujinė elektrinė – studijos metu bus vertinamos skirtingos alternatyvos. 15min Energetikos ministerijos teiravosi, kam Lietuvai reikia dar generacijos, jeigu naujas dujinis Elektrėnų blokas jau dabar naudojamas tik rezerviniams pajėgumams?
„Elektrėnų 9 blokas kartu su „Orlen Lietuva“, Kauno termofikacijos elektrine, „Panevėžio energija“ teikia tretinio rezervo paslaugą, kuris yra aktyvuojamas per 12 valandų. Antrinis rezervas turi būti aktyvuojamas per 15 minučių ir šią paslaugą teikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši nauja elektrinė potencialiai galėtų prisidėti teikiant šias rezervines paslaugas ir taip padidinti konkurenciją tarp šių paslaugų teikėjų. Kartu ji galėtų prisidėti ir teikiant pirminio rezervo paslaugą, kuri turi būti pasiekiama per 30 sekundžių ir kurią šiuo metu teikia užsienyje veikiančios elektrinės, tačiau po sinchronizacijos ją privalėsime užsitikrinti patys“, – aiškino ministerija.
Ar tikrai investuotojui nereikia valstybės paramos?
Politikas liberalas, atsinaujinančios energetikos atstovas Martynas Nagevičius Energetikos ministerijos susitarimą su JAV kompanija vertina kaip „gana keistą naujieną“.
„Visų pirma – jei investuotojui nereikia jokios valstybės paramos ir jis yra pasiruošęs investuoti rinkos sąlygomis, tai kam jam tada pasirašinėti kažkokį supratimo memorandumą studijai rengti su Energetikos ministerija? Todėl kyla abejonės – ar tikrai investuotojui nereikia jokios valstybės paramos, kuri gali pasireikšti nebūtinai pagaminamos elektros supirkimo už aukštesnę kainą ar investicijų subsidijų forma, bet pavyzdžiui – užtikrinant dujų tiekimą mažesnėmis, nei rinkos, kainomis arba užtikrinant monopolį kažkokioje srityje? Valstybė tikrai neturi galimybės trukdyti investuotojui investuoti rinkos sąlygomis, jei investuotojas mano, kad jam tokia investicija atsiperka. Ypač jei dar įrengiama švari, „nulinių emisijų“, jokių išorinių kaštų nekelianti elektrinė“, – 15min sakė jis.
M.Nagevičius priminė, kad šiuo metu Energetikos ministerijos užsakymu konsultacinė kompanija „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“) rengia ilgalaikių galių mechanizmo modelį. Jo tikslas yra užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos darbą, paskatinant investicijas į naujų elektros gamybos šaltinių statybą, esamų tolesnę veiklą ar plėtrą.
M.Nagevičiaus vertinimu, kyla rizika, kad dėl susitarimo su amerikiečiais gali būti atidėti galios aukcionai.
„Todėl aš čia matau pavojų, kad toks bendradarbiavimo su „Net Power“ susitarimo pasirašymas, tikintis gauti paslaugas be jokių papildomų išlaidų, gali baigtis proceso sustabdymu, atidedant aukcionus. O tai labai pavojinga, nes jei tie aukcionai neįvyks, o galų gale paaiškės, kad „Net Power“ be paramos nieko neinvestuos, tada naujos elektrinės, reikalingos pastatyti iki sinchronizacijos su Europos tinklais, bus laiku nepastatytos ir tai gali sutrukdyti sinchronizacijos projektą įgyvendinti laiku. Nelabai suprantu – kodėl „Net Power“ negali tiesiog dalyvauti tame aukcione šių metų pabaigoje ir, jei jų projektas toks ekonomiškai patrauklus, pasiūlyti mažiausią kainą, laimint tą aukcioną“, – įvertino energetikas.
Energetikos ministerijos specialistų teigimu, ilgalaikių galių mechanizmas ir galimybių studija dėl naujos dujinės elektrinės yra vienas kitam neprieštaraujantys procesai.
„Susitarimas dėl galimybių studijos parengimo, kuris nėra teisiškai įpareigojantis, parodo abiejų šalių interesą įvertinti projektą ir išsiaiškinti jo realizavimo galimybes rinkos sąlygomis be valstybės paramos. Galių mechanizmo modelio savalaikiam įgyvendinimui kritinę įtaką turi sėkmingas modelio suderinimas su Europos Komisija ir tikimasi, kad kitų metų pradžioje galėtų įvykti pirmieji aukcionai“, – 15min raštu aiškino ministerija.
