Suprasti akimirksniu
- „Energesman“ kontrolė perimta klaidinant teismą. Teisėja informuota, neva įmonė neturi direktoriaus, nors tai nebuvo tiesa
- Įmonės kontrolę perimti siekiantys asmenys nauju direktoriumi nori matyti su „Icor“ siejamą Svajūną Juodką
- Jie taip pat pasisamdė „Icor“ akcininkų advokatą Jovitą Elzbergą
- Nepaisant šių ryšių, „Icor“ tvirtina nedalyvaujanti „Energesman“ valdyme
„Energesman“ akcininkų karą atskleidžia neseniai vykęs susišaudymas teisinėmis priemonėmis. Pusę „Energesman“ akcijų valdanti ir nežinia kieno valdoma bendrovė „Pirmoji investicija“ siekė į įmonės vadovo kėdę pastatyti savą žmogų ir tam netgi pasitelkė galimai suklastotos informacijos teikimą teismui.
Be to, „Energesman“ vadovo kėdėje ši įmonė, kaip tyčia, norėjo matyti su „Icor“ glaudžiai susijusį žmogų ir teisinėms batalijoms pasisamdė „Icor“ savininkų pasitikėjimą turintį advokatą.
Publikacijos santrauką video formatu pažiūrėti galite čia:
Pasaka apie „atsistatydinusį“ direktorių
„Energesman“ akcininkai santykius teismuose aiškinosi visai neseniai, birželio mėnesį. Pirmą šūvį iššovė tik pernai liepą verslo žemėlapyje atsidūrusi bendrovė „Pirmoji investicija“, turinti pusę „Energesman“ akcijų. Kas valdo šią įmonę – oficialiai nežinoma, mat ji kontroliuojama per Olandijoje registruotus fondus, o informacija apie šių fondų valdytojus nėra viešai prieinama. Ir būtent šis fantomas ėmėsi, kaip vėliau paaiškėjo, teismo mulkinimo, kad pasiektų savo tikslus.
„Pirmoji investicija“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu „Energesman“ paskirti laikiną administratorių. Motyvas – „Energesman“ jau daugiau nei mėnesį dirba be oficialaus vadovo. „Pirmoji investicija“ teismui tvirtino, neva nuo balandžio 29 d. atsistatydino „Energesman“ vadovas Donatas Majus, o kiti akcininkai neskiria naujo vadovo ir „kelia itin didelę grėsmę įmonės mokumui“. „Pirmoji investicija“ pareikalavo laikinu „Energesman“ vadovu paskirti bankroto administratorių Paulių Pacauską.
Teisėja Raimonda Vansevičienė „Pirmosios investicijos“ pateikta informacija patikėjo ir prašymą tenkino. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji buvo tiesiog apmulkinta.
Šią nutartį teisėja priėmė birželio 1 d. Jau po kelių dienų į teismą kreipėsi Donatas Majus – „Energesman“ direktorius, kuris, pasirodo, nei atsistatydino, nei buvo atleistas.
„Energesman“ vadovas informavo, kad balandžio 29 d. akcininkų susirinkime nepriimtas nei vienas sprendimas – nei dėl jo atšaukimo, nei dėl naujo direktoriaus paskyrimo. D.Majus patvirtino, kad jo atsistatydinimo pareiškimo būta, tačiau po minėto akcininkų sprendimo jis nurodė pareiškimą tą pačią dieną atsiėmęs ir likęs bendrovės vadovo poste. Kad D.Majus liko įmonės vadovu, patvirtino ir teismo gauti oficialūs Registrų centro duomenys.
Čia teisėja R.Vansevičienė suprato, kad bankroto administratorių laikinu „Energesman“ vadovu paskyrė remdamasi klaidinančia medžiaga. Išnagrinėjusi D.Majaus pateiktus įrodymus, teisėja panaikino ankstesnę savo nutartį.
Teisėja supyko
Informacijos apie menamą D.Majaus atsistatydinimą teikimą teisėja įvertino labai griežtai. Jos vertinimu, „Pirmoji investicija“ sąmoningai nutylėjo, kad D.Majus toliau eina pareigas, „aiškiai suklaidino teismą“ ir siekė ne „Energesman“ veiklos tęstinumo, o įmonės užvaldymo.
Klaidinančią informaciją apie „atsistatydinusį“ direktorių, teisėjos nuomone, „Energesman“ akcininkai pateikė sąmoningai.
„Ieškovas, nurodydamas, kad UAB „Energesman“ direktorius Donatas Majus nuo 2016-04-29 atsistatydino ir nuo tos datos įmonė negali vykdyti ūkinės veiklos, nes neturi vadovo, ir tai kelia grėsmę įmonei, aiškiai suklaidino teismą. Ieškovas, kaip akcininkas, turėjo pilną informaciją apie tai, kad Donatas Majus yra UAB „Energesman“ direktorius. (...) Teismo posėdyje ieškovo nurodyti argumentai (...) rodo, jog ieškovo siekis santykiuose su trečiuoju asmeniu UAB „Energesman“ yra kontroliuoti šios įmonės veiklą laikinojo administratoriaus pagalba“, – naujoje nutartyje dėsto R.Vansevičienė.
Už piktnaudžiavimą teise teisėja „Pirmajai investicijai“ skyrė beveik 5,8 tūkst. eurų baudą. Teisėja pripažįsta buvusi suklaidinta ir įsikišusi į „Energesman“ valdymą, nors „tam nebuvo jokio pagrindo“.
„Toks ieškovo elgesys laikytinas aiškia nepagarba teismui bei šio ginčo šalims ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise“, – nutartyje konstatuoja R.Vansevičienė.
Pasisamdė A.Janukonio advokatą
Šiame ginče viena po kitos išlenda aplinkybės, rodančios, kad paslaptingieji „Pirmosios investicijos“ savininkai gali būti koncerno „Icor“ akcininkai, prisiekinėjantys, neva iš šios įmonės pasitraukė.
Apie sprendimą trauktis iš „Energesman“ „Icor“ pranešė po to, kai 15min atskleidė, kad būtent Andrius Janukonis, Linas Samuolis ir Gintautas Jaugielavičius, prisidengę Estijoje registruotomis įmonėmis ir savo pačių tėvais, buvo užvaldę pusę įmonės akcijų.
Sugriuvus šiam priedangos mechanizmui, „Icor“ pranešė, esą pusę akcijų turėjo dėl akcijų mainų susitarimo, pagal kurį kiti „Energesman“ akcininkai turėjo įgyti atitinkamą kiekį planuojamos atliekų deginimo gamyklos akcijų. Šiam sandoriui žlugus neva įvykdyta restitucija. Tačiau „Energesman“ akcininkų ginčo medžiaga rodo, kad būtent „Icor“ vyrai gali stovėti už „Pirmąją investiciją“ kontroliuojančių Olandijos fondų.
Visų pirma, „Pirmoji investicija“ teisme turėjo neeilinį atstovą. Bendrovei teisme atstovavo advokatas Jovitas Elzbergas – „etatinis“ koncerno „Icor“ advokatas, turintis neabejotiną koncerno akcininkų pasitikėjimą. Būtent jis gina A.Janukonį su L.Samuoliu baudžiamojoje byloje, kurioje „Icor“ vyrai įtariami dalyvavę dirbtinai išpučiant šilumos kainą vilniečiams.
Būtent J.Elzbergui teisme teko aiškintis dėl duomenų apie tariamą „Energesman“ direktoriaus D.Majaus atsistatydinimą. Nors „Pirmoji investicija“ gavo baudą už piktnaudžiavimą teise, advokatas 15min teigė esąs įsitikinęs, jog teismui teikė teisingus duomenis. Anot jo, „Energesman“ akcininkai balandį nepriėmė sprendimo dėl direktoriaus darbo, taigi D.Majus esą „automatu“ neteko kėdės.
„Šita nutartis yra apskųsta. (...) Aš manau, kad informacija buvo pateikta tokia, kokia turėjo būti pateikta teismui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jeigu akcininkų susirinkimo sprendimas yra nepriimamas, tai Akcinių bendrovių įstatymas sako, kad direktorius kitą dieną netenka pareigų. Tai yra įsakmi įstatymo nuostata – automatu“, – aiškino J.Elzbergas.
Kas yra „Pirmosios investicijos“ savininkai, A.Janukonio advokatas neabejotinai žino, tačiau jų pavardes atskleisti atsisako.
„Kadangi turiu konfidencialumo situaciją su savo klientu, to neprivalau atskleisti. (...) Aš negaliu dirbti su klientais, nežinodamas savo klientų“, – sakė J.Elzbergas.
Į kėdę sodino „Icor“ žmogų
Dar viena pirštu į „Icor“ durianti aplinkybė – asmuo, kurį „Pirmoji investicija“ norėjo matyti „Energesman“ vadovo kėdėje. „Atsistatydinęs“ bendrovės direktorius D.Majus teismui pateikė duomenis, liudijančius, kad į jo vietą norėta pasodinti „Pirmosios investicijos“ direktorių Svajūną Juodką.
S.Juodka – politinis Artūro Zuoko bendražygis. Pernai jis su A.Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga kandidatavo į Vilniaus tarybą. S.Juodka – buvęs ilgametis „Vilniaus energijos“ darbuotojas. Jis buvo garsiai linksniuojamas 2014 m., kai jo sutuoktinė, Darbo partijos deleguota Žydrūnė Juodkienė, darbavosi energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje. Būtent dėl sutuoktinio Ž.Juodkienei buvo klijuojama „Icor“ atstovės ministerijoje etiketė. Dabar pora jau išsiskyrusi.
Dirbdamas „Vilniaus energijoje“, S.Juodka galėjo pasigirti įspūdingomis pajamomis. Ne mažiau įspūdingą pajamų deklaraciją jis pateikė ir pernai, su A.Zuoku žygiuodamas į Vilniaus tarybą. Tiesa, tuo metu S.Juodka jau buvo „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pavaduotoju.
Per metus jis deklaravo gavęs daugiau nei 935 tūkst. litų (271 tūkst. eurų) pajamų. 15min žiniomis, tik palyginti nedidelė šios sumos dalis atkeliavo iš „Vilniaus vandenų“. S.Juodka „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 2013 m. rugsėjo iki šių metų vasario. 15min žiniomis, savivaldybės valdomą bendrovę jis paliko šalių susitarimu.
2012 m., kai su A.Zuoko partija „Taip“ bandė patekti į Seimą, S.Juodka dirbo „Vilniaus energijos“ inovacijų direktoriumi. Tada jo metinės pajamos taip pat buvo įspūdingos ir siekė 366,7 tūkst. litų arba daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
Beje, teismo nutartyje pateikta daugiau informacijos, liudijančios, kad „Pirmoji investicija“ siekė įgyti kontrolinį „Energesman“ akcijų paketą. J.Elzbergas teismui pateikė duomenų, liudijančių, kad buvo siekiama daugiau nei 350 tūkst. eurų padidinti „Energesman“ įstatinį kapitalą. Jei didesnioji šios sumos dalis tektų „Pirmajai investicijai“, tai galėtų leisti bendrovei įgyti kontrolinį akcijų paketą.
Beje, „Pirmosios investicijos“ teisme išreikalautas laikinas administratorius „Energesman“ spėjo pasidarbuoti iš peties. Per kelias dienas, kurias turėjo teismo įgaliojimą vadovauti įmonei, P.Pacauskas apribojo kitų asmenų prieigą prie „Energesman“ sąskaitų, o įmonės direktoriaus D.Majaus galimybės disponuoti „Energesman“ lėšomis buvo smarkiai apkarpytos. Pavyzdžiui, D.Majus be P.Pacausko leidimo negalėjo daryti 13 tūkst. eurų viršijančių pavedimų.
„Icor“: tai tikrai ne mes
Nors akcininkų ginčo dokumentuose netrūksta sąsajų su „Icor“, koncernas ir toliau tvirtina nestovintis už „Pirmąją investiciją“ kontroliuojančių Olandijos fondų.
„Pirmoji investicija“ nepriklauso „Icor“ grupei. „Icor“ grupė nedalyvauja jokiuose akcininkų konfliktuose. Daugiau jokios informacijos šia tema neturime“, – 15min teigė „Icor“ Teisės departamento direktorė Jurgita Zakarauskienė.
15min mėgino susisiekti su kitais „Energesman“ akcininkais. Didelę įtaką nuo steigimo įmonėje turėjęs „Vėtrūnos“ grupės akcininkas Vytautas Banys patikino jau nebesantis tarp „Energesman“ akcininkų.
Smulkioji akcininkė Laura Karklaitė-Čiškauskienė pareiškė nekomentuosianti akcininkų karo ir pasiūlė kreiptis į bendrovės kontrolę iš bankroto administratoriaus susigrąžinusį D.Majų. Jis į 15min skambučius neatsiliepė.
