„Gazprom“ grąžinti pinigai sukėlė tikrą galvos skausmą Vyriausybei, kuri vis nesiryžta nuspręsti, kaip netikėtai gautus pinigus naudingai panaudoti.
Opozicija kalba apie būtinybę 288 mln. litų (Vyriausybė ir „Lietuvos dujos“ jau skelbia kitą skaičių – 281 mln. litų) grąžinti gyventojams, bet nenurodo, kad tai irgi nėra taip jau paprasta – gali būti, kad pusė šios sumos liks Vilniuje bei vienoje kitoje mažoje savivaldybėje. Tuo tarpu kitų didmiesčių gyventojai, mokėję dideles sąskaitas už šilumą, negaus nieko.
Pinigai – tik „Lietuvos dujų“ klientams
Premjeras Algirdas Butkevičius jau yra sakęs, kad gyventojai „Gazprom“ pinigų tiesiogiai negaus ir bus ieškoma kitų būdų kompensuoti praėjusio šildymo sezono kainas: „Kompensacija yra numatyta įskaičiuoti į būsimą šilumos kainą nuo ateinančių metų sausio 1 dienos iki 2016 metų pabaigos.“
Vyriausybės sprendimą jis žadėjo paskelbti pirmadienį.
„Lietuvos dujos“ ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) yra pareiškusi poziciją, kad kompensacija priklauso tik tiems šilumos tiekėjams, kurie buvo „Lietuvos dujų“ klientai 2013 m. ir 2014 m. iki vasaros. Gavę kompensaciją jie grąžintų ją vartotojams per sumažintą šilumos kainą. Tai būtų suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tik LŠTA norėtų, kad tiekėjai kompensaciją gautų ne per dvejus metus, o iškart.
Apie 40 proc. „Lietuvos dujų“ importuotos žaliavos šilumai gaminti 2013 ir 2014 m. pirko „Vilniaus energija“. Vadinasi, šiai bendrovei greičiausiai atitektų apie 100 mln. litų, kuriuos ji turėtų sugrąžinti vilniečiams.
„Lietuvos dujos“ kalba apie lėšų grąžinimą per mažesnę dujų kainą ateityje, tačiau gyventojai, permokėdami už dujas, permokėjo ir už šildymą. Todėl mes siūlome pinigus grąžinti lygiai tuo pačiu keliu, kokiu lėšos buvo permokėtos, tai būtų galima įgyvendinti jau šį šildymo sezoną“, – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Didžioji dalis – sostinei
Apie 40 proc. „Lietuvos dujų“ importuotos žaliavos šilumai gaminti 2013 ir 2014 m. pirko „Vilniaus energija“. Vadinasi, šiai bendrovei greičiausiai atitektų apie 100 mln. litų, kuriuos ji turėtų sugrąžinti vilniečiams. Įdomu, kad panašų skaičių šiai įmonei skolingi ir jos šilumos vartotojai – 112 mln. litų.
Daug dujų, gautų iš „Lietuvos dujų“, sukūreno „Anykščių šiluma“, „Šalčininkų šilumos tinklai“. LŠTA duomenimis, vienam vilniečių būstui vidutiniškai priklausytų kompensuoti 400 litų, Šalčininkuose – 600 litų, Anykščiuose – 558 litus.
Tačiau šie skaičiai tik apytiksliai, nėra patikimos apskaičiavimo metodikos, kiek gyventojai iš savo tiekėjų atgautų iš tikrųjų, be to, tai užtruktų dvejus metus.
Kitose savivaldybės šilumos tiekėjai arba pirko daug mažiau „Lietuvos dujų“ žaliavos, arba gavo jos iš kitų šaltinių. Dar kitos naudojo biokurą.
Dujų pleškintojams – paskata, biokuro – skriauda
„Kaunas ir kiti miestai, kurie aktyviai įgyvendina biokuro naudojimo plėtros projektus ir mažina priklausomybę nuo „Gazprom“, pagal dabar siūlomus kompensavimo variantus negaus nieko. O juk kauniečiai irgi turėjo mokėti dideles sumas dėl brangių dujų. Tačiau didžiausia dalis atitektų sostinei ir tai būtų didelė skriauda kitoms savivaldybėms“, – tvirtino Kauną šildančios įmonės „Kauno energija“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Jis priminė, kad Kaunas aktyviai mažina dujų poreikį šilumos gamybai. „Iki 2016 m., kai bus baigti dabar įgyvendinami biokuro katilų statybų projektai, planuojame, kad Kaunas šilumos gamybai suvartos tik 20 proc. dujų. Tokie projektai įgyvendinami ir kituose miestuose. Taigi per tuos dvejus ateinančius metus, kaip kad „Lietuvos dujos“ siūlo išmokėti kompensacijas, gali nelikti jas gaunančių“, – teigė V.Lukoševičius.
Anot jo, kompensacijos mokėjimas tik „Lietuvos dujų“ klientams padarys žalą visai energetikos sistemai. „Katilinės nebus skatinamos pereiti prie kitų technologijų, o gyventojai savo ruožtu ir toliau vis labiau nusivils centralizuota šildymo sistema. O ją būtina išsaugoti įgyvendinant biokuro panaudojimo plėtros projektus. Dėl to reikėtų ieškoti kitokių būdų panaudoti kompensaciją“, – įsitikinęs V.Lukoševičius.
Jauko galima ir nepraryti
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius aistras keliančią kompensaciją vadina gudriu „Gazprom“ mestelėtu jauku.
„Tai tas pats, jei pasiūlytume narkomanui pigesnių narkotikų. Kompensacijos padalijimas kai kuriems tiekėjams nuo „Gazprom“ adatos mūsų neišvaduos“, – įsitikinęs M.Nagevičius.
Jo nuomone, kompensaciją daug naudingiau galima panaudoti dviem būdais. „Visiems vartotojams, 2013-2014 metais pirkusiems dujas ar šilumą, tiesiog perveskime permokėtą sumą grynais į jų sąskaitas bankuose, proporcingai tuo metu suvartotam dujų ir šilumos kiekiui“, – siūlo M.Nagevičius.
Dar efektyviau, jo nuomone, būtų gautus pinigus investuoti į nepriklausomybę nuo „Gazprom“: į pastatų renovaciją, perėjimą nuo gamtinių dujų vartojimo į vietinių išteklių vartojimą, efektyvesnę energijos gamybą, nuostolių tinkluose sumažinimą, dujų terminalo užbaigimą.
„Tačiau politikai dažnai pasiduoda vienadieniam efektui, džiaugiasi metams ar dviem sumažinę dujų kainą, bet paskui vėl viskas prasideda iš naujo“, – apgailestavo M.Nagevičius.
