Seimo nariams N.Rasburskis pristatė naujų atliekų ir biokuro jėgainių projektų eigą.
„Kauno kogeneracinės jėgainės eksploatavimo pradžia, arba pirmoji liepsna, kaip sako energetikai, numatoma gruodžio mėnesį. Pirmos atliekos būtų atvežtos sausio mėnesį“, – projektų eigą pristatė N.Rasburskis.
Anot jo, visas projektas Kaune būtų pabaigtas iki kitų metų gegužės, jis įgyvendinamas pagal grafiką, visi įrenginiai jau yra įrengti aikštelėje, pradėti šaltieji bandymai, kurių metu išbandomi siurbliai ir kiti įrenginiai.
„Karštus bandymus atlikti turėsime užkūrus dujomis, praeiti visus režimus, ir tada sausio mėnesį galės būti paverčiamos energija pirmosios atliekos“, – sako N.Rasburskis.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), pasak N.Rasburskio, yra tris kartus sudėtingesnis projektas, kadangi be atliekų jėgainės čia dar yra ir du dideli biokuro katilai.
„Pirma liepsna numatoma 2020 m. birželį, pirmosios atliekos – po mėnesio, liepą“, – kalbėjo N.Rasburskis.
Tačiau norint visa galia išbandyti VKJ jėgainę reikės sulaukti šildymo sezono, spalio pabaigos–lapkričio pradžios, kadangi tam reikalingas šilumos poreikis.
„Kompleksinį VKJ bandymą ketinama atlikti spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai miestas turi šildymo sezoną“, – sako N.Rasburskis.
Vilniuje – vėlavimai
Pasak „Ignitis grupės“ (anksčiau „Lietuvos energijos“) atstovo, Vilniuje rangovai susiduria su vėlavimais. Darbų įgyvendinimas buvo numatytas iki 2020 metų vasario.
„Yra tam tikrų iššūkių rangovams dirbant šiame projekte. Bet FIDIC inžinierius nėra suteikęs jokio kontrakto nukėlimo galimybės. Matysime, kiek objektyvios priežastys“, – sako N.Rasburskis.
Pasako jo, iššūkių kilo po to, kai Vilniuje dėl legioneliozės protrūkio buvo pakeistas temperatūrinis grafikas – reikėjo peržiūrėti techninius sprendimus, perprojektuoti.
„Kam teko dirbti su užsieniečiais, žinote, kaip jie traktuoja mūsų projektų ekspertizę ir seną paveldą dar iš sovietinės Lietuvos. Kadangi visoje Europoje projekto ekspertai ar ekspertavimo darbai jiems nebuvo matyti ar girdėti, jie įdeda daug pastangų ir vargo šiame procese“, – teisino rangovus N.Rasburskis.
Anot jo, nedidelėje teritorijoje dirba du generaliniai rangovai, o teritorijos dydis – tik kiek daugiau nei 3 hektarai – rangovai „ginčijasi ir pešasi“, nes „kiekvienas metras yra aukso vertės“.
„Projektų biudžetai išlieka galioti, mes nenumatome biudžetų viršijimo. Pridėjau 2017 metų spalio 25 d. komisijai teiktą informaciją – visi skaičiai, tiek investicijų dydžiai, tiek techniniai rodikliai buvo užrakinti ir mes matome, kad visiškai galime įgyvendinti tuose rėmuose, kurie buvo projekto pradžioje. (…) Šiandien tokį patį objektą tikrai statytų ne mažiau kaip 20 proc. brangiau“, – sako N.Rasburskis.
Anot jo, VKJ projektas įgyvendinamas užsitikrinus 140 mln. eurų valstybės pagalbą, gavus 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, o likusi dalis – „Ignitis grupės“ įnašas.
KKJ projektui 120 mln. eurų paskolą yra suteikusi „Swedbank“, likusią dalį finansuoja akcininkų įnašai.
Žada, kad atpigs atliekų tvarkymas
N.Rasburskis paneigė nuogąstavimus, kad po rūšiavimo atliekų jėgainėms gali pristigti atliekų, anot jo, dabar atliekos turi tik du kelius – sąvartyną arba išvežimą iš šalies.
VKJ patvirtintas 32 eurų už toną vartų mokestis, KKJ – 35 eurų už toną komunalinėms atliekoms, o pramoninėms – 50-60 eurų už toną. Pasak N.Rasburskio, jau dabar jėgainės pasirašė sutartis ir atliekų pakanka.
„Kaune numatome nepavojingų pramoninių atliekų 80-100 tūkst. tonų, komunalinių irgi yra 80-100 tūkst. tonų, visos jėgainės pajėgumas yra 200 tūkst. tonų. Vilniuje – 80-90 tūkst. tonų, ir tik komunalinių atliekų“, – maksimalius kiekius įvardijo N.Rasburskis.
Anot jo, vien Vilniuje šiuo metu guli per 200 tūkstančių tonų sukaupto kietojo atgauto kuro iš atliekų, kurio kol kas nėra kur padėti.
„Naujausi skaičiai, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenys, kurie nustebino – 2018 m., lyginant su 2017 m., komunalinių atliekų susidarė net 3 procentų daugiau, nors dedamos visos pastangos Lietuvoje, kad jų kaip tik mažėtų. Dar labiau stebinantis dalykas, kad perdirbimui atiduota, pagal tą pačią ataskaitą, tik 200 tūkst. tonų atliekų, arba 15 proc. nuo visų susidarančių atliekų“, – kalbėjo N.Rasburskis.
Pasak jo, atliekų sudeginimas duos dar vieną naudą – nebereikės deginti biokuro, tad jį bus galima eksportuoti ir gauti papildomas pajamas.
„Jei per tris jėgaines 615 tūkst. tonų atliekų paversime energija, tai analogija – nereikės apie 800 tūkst. tonų biokuro. Jei atliekų nevešime į sąvartyną, ir jomis pakeisime biokurą, atsiverčia biokuro eksporto iš Lietuvos galimybė“, – vertino N.Rasburskis.
Seimo narys Zbignevas Jedinskis pasidomėjo, ar patikimi yra dūmų valymo įrenginiai. Jam N.Rasburskis atsakė, kad juos tiekia dvi žinomiausios aplinkosaugos kompanijos, o jų specifikacijos atitinka pačius aukščiausius ES kriterijus, tai geriausi prieinami gamybos būdai.
„Emisijų normos, kurios leidžiamos, jos toli gražu nėra pasiekiamos“, – ramino N.Rasburskis.
