Šildymas Kaune šį gruodį kainuoja vos 3,65 cento už kilovatvalandę su PVM. Anot V.Kisieliaus, „Kauno energija“ pagamina apie trečdalį, o nepriklausomi šilumos gamintojai – du trečdalius miestui reikalingos šilumos energijos.
„Šiemet dėl atpigusio biokuro ir aktyvios šilumos gamintojų konkurencijos vartotojai Kaune pigiau mokėjo už šilumą ir sutaupė daugiau nei 10 mln. eurų. Vienam namų ūkiui tai vidutiniškai sudaro apie 90 eurų mažesnes sąskaitas per metus“, – teigia V.Kisielius.
Pasak jo, šildymas Kaune šiemet būtų daugiau nei 10 mln. eurų brangesnis, jei rinkoje nebūtų konkurencijos ir visą šilumą ruoštų vienas gamintojas, pagal nustatytas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
„Šiluma Kaune jau ne vieną mėnesį yra pigiausia visoje Lietuvoje. Tai – visų miesto rinkoje veikiančių šilumos gamintojų nuopelnas. Tačiau svarbu ir tai, kad šildymas mieste galėtų būti dar pigesnis“, – pažymi V.Kisielius.
Jo teigimu, kainos Kaune būtų dar mažesnės, jeigu „Kauno energija“ lėšas iš vartotojų už šilumos gamybą surinktų pagal faktinę visų aukcione dalyvaujančių gamintojų pasiūlytą kainą, o ne pagal projekcinę formulę, nustatytą metodikoje dar 2018 metais.
„Tai lemia, kad iš gyventojų „Kauno energija“ už šilumos gamybą surenka daugiau lėšų, nei ši iš tiesų kainuoja. Bendrovė vartotojams dar nėra grąžinusi visų lėšų iš anksčiau susikaupusios 15 mln. eurų permokos, o toks ydingas kainų skaičiavimas lemia, kad permokos ir toliau kaupiasi“, – aiškina V.Kisielius.
Asociacijos skaičiavimais, kauniečių permokėtos lėšos „Kauno energijai“ už 2019-2020 m. siekia apie 3 mln. eurų.
„Į situaciją dėmesį turėtų atkreipti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Konkurencijos taryba, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Juk svarbu, kad iš vartotojų perrinktos lėšos netaptų neskaidrios konkurencinės kovos įrankiu. O tokių ženklų – jau yra“, – teigia V.Kisielius.
Pasak jo, paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė šilumos gamybos kaina, kurią aukcionuose siūlė „Kauno energija“, siekė 0,79 cento už kilovatvalandę ir buvo net tris kartus mažesnė nei tą patį laikotarpį pernai.
„Per metus trigubai atpiginti savo šilumos gamybos kainas iki tokio lygio, kai jos net nepadengia įmonės kuro įsigijimo sąnaudų, galima tik keliais būdais. Arba įspėjant akcininkus, kad generuosi jiems didžiulius nuostolius, arba pasitelkiant iš vartotojų perrinktas lėšas dirbtiniam kainų dempingui ir konkurentų smukdymui“, – sako V.Kisielius.
Pasak asociacijos prezidento, tokie galimai nesąžiningi „Kauno energijos“, kaip didelę įtaką turinčio ūkio subjekto, veiksmai gali pakenkti šilumos gamintojų konkurencijai mieste ir ateityje nulemtų šilumos kainų augimą.
„Manome, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galėtų imtis iniciatyvos ir peržiūrėti esamą šilumos kainų metodiką bei joje esančias formules, kad ši būtų naudingesnė vartotojams, o ne atskiroms įmonėms. Tai leistų už šilumą mokėti dar pigiau“, – teigia V.Kisielius.
