„Per keturias dienas nuo sutarties pasirašymo turime pateikti taikos sutartį arbitražui. Šiuo metu dirba advokatai, ruošia būtinus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su sutartimi. Preliminariai manome, kad arbitražas dėl sutarties gali nuspręsti per sausį“, – BNS sakė R.Bakas.
Pagal sutartį KTE 2,317 mln. eurų kompensaciją „Kauno energijai“ turės išmokėti per trejus metus – 1,592 mln. eurų iš bendros sumos bus grąžinta, „Kauno energijai“ atlikus užskaitą, o likę 725 tūkst. eurų bus sumokėti grynaisiais. Pirmąją kompensacijos dalį – 241,4 tūkst. eurų – „Kauno energija“ turėtų gauti iki 2016 metų vasario pabaigos, o likusias tokias pat dalis – 2017 ir 2018 metais iki vasario pabaigos.
„Kauno energijai“, be to, atiteks kolektorinė, dalis vamzdynų, atsarginiai siurbliai ir vandens rezervuarai, kuriuos valdo KTE. Jie būtini, kad avarijos atveju būtų palaikoma stabiliai veikianti šilumos sistema.
Taikos sutartyje numatyta, kad kol KTE veikia ir yra moki, „Kauno energija“ jai 15 ir 25 metams išnuomoja perimtus įrenginius bei žemės sklypą. Vėliau nuomos terminas galės būti pratęstas.
Bendrovių ginčas kilo dėl 2003 metų investicijų sutarties, kurią dabartiniai KTE akcininkai 2013 metų pradžioje „paveldėjo“ iš Rusijos „Gazprom“. Beveik 3 mln. eurų investicijų įsipareigojimas buvo viena sąlygų, dėl kurių Kauno valdžia 2012 metais sutiko, jog R.Stonys įsigytų KTE iš „Gazprom“, kuris nuo 2003 metų į jėgainę investavo mažiau nei įsipareigojo.
Pasikeitus akcininkams, KTE bandė investicijas išskaidyti ir pavėlinti, tačiau nerado sutarimo su „Kauno energija“ ir ginčas persikėlė į Vilniaus arbitražą.
KTE 2013 metų balandį Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieškinį ir reikalauja pripažinti negaliojančiais įmonių 2012 metais pasirašytus susitarimus dėl 2,89 mln. eurų investicijų, taip pat panaikinti numatytas netesybas.
