Jėgainėje sutvarkytų atliekų kiekiu trijų metrų storio sluoksniu būtų galima padengti visą Kauno Nemuno salą, visiškai nuo grindų iki lubų užpildyti daugiau negu aštuonias Žalgirio arenas arba metro sluoksniu padengti beveik 1600 krepšinio aikštelių.
„Mūsų visų tikslas, kad atliekos apskritai nesusidarytų ir gyventume žiedinės ekonomikos principus atitinkančioje aplinkoje. Dėl to Kauno kogeneracinė jėgainė įgyvendina edukacinį projektą apie žiedinės ekonomikos, rūšiavimo ir perdirbimo svarbą. Tačiau kol vis dar pašaliname didžiulius kiekius atliekų, kogeneracinės jėgainės yra aplinkai draugiškesnė ir ekonomiškesnė alternatyva negu paprasčiausiai jas suversti sąvartynuose“, – teigia KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Kauno kogeneracinėje jėgainėje atliekos verčiamos šilumos ir elektros energija, pasitelkiant vienas moderniausių technologijų Europoje. Taip ne tik išvengiama atliekų kalnų, bet ir užtikrinamos žemesnės šilumos kainos bei pasigaminama visiems reikalinga vietinė elektros energija. Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą sugrįžus šalčiui, Kauno mieste vidutinė pagaminamos šilumos kaina, „Baltpool“ duomenimis, atitinkamai siekė 1,51 ir 1,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) – arba 48 proc. ir 45 proc. mažiau negu prieš metus. Tai lėmė ir dėl KKJ veiklos išaugusi konkurencija.
Lietuva importuoja net 70-80 proc. šalyje suvartomos elektros energijos, tad atliekas „laidojant“ sąvartynuose ir nepaverčiant šiuo, kiekvieną dieną mus lydinčiu ir taip reikalingu energijos ištekliu, būtų tiesiog pinigai į balą, o dar tiksliau – pinigai tiesiai į sąvartyną.
Daugiau apie edukacinį projektą galite sužinoti KKJ svetainėje arba apsilankę Energetikos ir technikos muziejuje, specialiai tam skirtoje ekspozicijoje.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum Heat Lietuva“ įmonė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė siekia apie 160 milijonų eurų.
