„Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technologija. Jeigu jau reikia atliekas deginti, o kažkaip tai vistiek reikia jomis atsikratyti, tai sąvartynai nėra geras būdas su atliekomis tvarkytis, manau, kad deginimas yra daug švaresnis būdas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė V. Petružis.
Anot jo, yra atliekami poveikio aplinkai vertinimai, normos atitinka leistinus parametrus.
Šiuo metu Kaune kogeneracinė atliekų deginimo jėgainė statoma kartu su Suomijos „Fortum“.
Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kurios draustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.
Atliekų tvarkymo įstatymas dabar numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
