Kauno rajono Ežerėlio gyventojams anksčiau šiluma buvo gaminama deginant durpes. Tai kenkė oro kokybei. Pastačius naująjį biokuro katilą oro tarša kietosiomis dalelėmis gerokai sumažės. Iki 15 proc. sumenks ir šilumos gamybos sąnaudos, todėl gyventojai vietoj 17 ct už kilovatvalandę mokės 10,11 ct.
„Katilinės parametrai yra tokie, kad užtektų naujos įrangos patenkinti gyvenvietės šildymo ir karšto vandens poreikius, tai yra apie 4,5 megavato prie -27 laipsnių. Kadangi įranga nauja, ji veiks efektyviai, tai kelis ar keliasdešimt metų neturėtų būt problemų“, – sako įmonės „Energijos taupymo centras“ generalinis direktorius Artūras Senionis.
Pastačius naująjį biokuro katilą oro tarša kietosiomis dalelėmis gerokai sumažės.
Projektui įgyvendinti prireikė beveik 5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė „Kauno energija“. Pasak vietos šilumos tiekėjų, šiais metais daugiau investicijų biokuro katilinių statyboms rajone nenumatyta.
„Maždaug 70 proc. yra naudojamas biokuras. Jeigu žiūrint nacionaliniu lygmeniu, tai Kauno rajonas ir „Kauno energijos“ objektai Kauno rajone prilygtų nacionaliniam siekiui turėti vietinio biokuro naudojimą, kuris užsibrėžtas iki 2020 metų. Kauno rajonas šiuo atžvilgiu yra pažangus rajonas“, – sako „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Didžioji dalis darbų atnaujinant šilumos ūkį Kauno rajone jau padaryta – beliko Raudondvario ir Neveronių gyvenvietės.
Rajono meras Valerijus Makūnas pastebi, kad be didesnių katilinių yra mažų: šiais metais pradės veikti aštuonios modernios katilinės prie mokyklų, kultūros centrų ir kitų įstaigų.
