Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Seimo liberalas Kęstutis Glaveckas: atominės elektrinės statybai Lietuva neturi pinigų

Naujos atominės elektrinės statybai Lietuva neturi pinigų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, parlamentinei mažumai priklausančių liberalsąjūdiečių atstovas Kęstutis Glaveckas.
Kęstutis Glaveckas
Kęstutis Glaveckas / Redo Vilimo/BFL nuotr.

„Visų pirma, mes jau įgyvendiname kelis didžiulius ir brangius projektus – terminalo, elektros tinklų statybas... Jeigu prisiskolinsime dar, kiek tada elektra kainuos?“ – BNS sakė parlamentaras. Jis teigė nematąs perspektyvų naujos jėgainės statybai „artimiausiu metu pasiskolinti 20 mlrd. litų“.

„Lietuva politiškai prisiimti įsipareigojimus gali, bet realių darbų pradėti dabar tikrai finansiškai nepajėgi“, – BNS sakė K.Glaveckas. Jis mano, kad su potencialia investuotoja į naują elektrinę – Japonijos korporacija „Hitachi“ sutartis gali būti peržiūrėta.  

Tačiau sutartis su „Hitachi“ dar nėra pasirašyta.  Prieš metus apskaičiuota, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 17,3 mlrd. litų, o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 23,5 mln. litų.

Jei Lietuva valdytų 38 proc. būsimos bendros įmonės akcijų, kaip skelbta pernai, jos indėlis į projektą siektų apie 6,6 mlrd. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį pareiškė, kad Vyriausybė ketina naujos atominės elektrinės statybos projektą atnaujinti.  Anot jo, specialistų išvados rodo, kad anksčiau prognozuota VAE elektros gamybos savikaina yra per didelė, todėl ji turėtų būti mažesnė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos