Šiuo metu Lietuvoje buitinius elektros vartotojus aptarnauja ir pasiūlymus yra pateikę septyni nepriklausomi tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Inregnum“ , „Perlas Energija“, „Birštono elektra“ ir „EGTO Energija“.
Juos palyginti vartotojai gali elektroninėje platformoje.
Kilovatvalandės kaina – tik viena iš sąskaitos dedamųjų
Nors skirtingų tiekėjų pasiūlymuose vienos kilovatvalandės (kWh) įkainis gali skirtis jau nuo antro skaičiaus po kablelio, vis dėlto yra gerokai daugiau veiksnių, lemiančių, kokią sąskaitą mėnesio gale laikysime rankose, teigiama pranešime.
Pavyzdžiui, vienas iš tokių sąskaitos dedamųjų – pagal elektros suvartojimo kiekius pasirenkamas planas ir prie jo pridedami (arba ne) abonementiniai mokesčiai. Ir tik pats vartotojas gali nuspręsti, ar jam apsimokės rinktis mažesnę vienos kWh kainą, tačiau papildomai kas mėnesį mokėti 3 ar 6 eurų abonementinį mokestį.
Padėti sutaupyti gali ir fiksuota, ir kintanti kaina
Kita galutinę sąskaitą taip pat paveiksianti gyventojams siūloma alternatyva – galimybė rinktis fiksuotos arba kintamos kainos, kai pastaroji susieta su kainų svyravimais elektros biržoje „Nord Pool“, pasiūlymus. Pasirinkęs fiksuotos kainos pasiūlymą, gyventojas už vieną kWh kiekvieną mėnesį mokės tiek pat.
Be to, fiksuotos kainos dydį dar lems ir sutarties trukmė – tikėtina, jog kuo ilgiau galiojančią sutartį sudarysite, tuo mažesnė kilovatvalandės kaina jums bus pasiūlyta. Rinktis fiksuotos kainos pasiūlymą – vienas patikimiausių būdų užtikrinti stabilias sąskaitas už elektrą bent kuriam laikui. Tai gali būti patrauklu griežtai planuojantiesiems mėnesio išlaidas.
„Tuo tarpu, pasirinkę kintamos kainos pasiūlymą, už elektrą mokės tiek, kiek ji tuo metu kainuos biržoje. Pastebėjome, jog šį pasiūlymą dažniausiai renkasi tie, kurie nori įsitraukti į elektros energijos išlaidų valdymą bei yra linkę sutaupyti ilguoju laikotarpiu“, – sakė „Enefit“, vieno iš nepriklausomų elektros tiekėjų generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
Žinoma, tiekėjų siūlymuose išlieka galimybė rinktis vienos arba dviejų laiko zonų tarifą, kas jau ir iki šiol daugeliui gyventojų leido bent iš dalies kontroliuoti elektros vartojimo kaštus.
Verta prisiminti, jog nepriklausomų tiekėjų bei konkurencijos reguliuojama kainos dalis sudaro 39 proc., o likę 61 proc. yra valstybės reguliuojami. Ją nustato valstybinis reguliuotojas, t. y. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
2021-iems VERT nustatyta vidutinė reguliuojama kainos dedamoji yra 6,756 ct/kWh be PVM. Skirtinguose pasiūlymuose, priklausomai nuo pasirenkamo vartojimo plano, reguliuojama kainos dalis gali skirtis. Visgi kad ir kokį nepriklausomą tiekėją pasirinktumėte, reguliuojama ar ESO kainos dalis tam pačiam planui bus ta pati.
„Grįžtant prie kainos kaip svarbiausio kriterijaus – akivaizdu, kad tai, kurio tiekėjo pasiūlymas leis sutaupyti daugiausiai, labiausiai priklausys nuo konkretaus namų ūkio elektros vartojimo įpročių“, – sakė reformos procesą kuruojančios bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.
Jis atkreipė dėmesį, jog dėl galutinio vartotojo varžomasi ne tik kainomis ar vartojimo planais, bet ir kitokių pridėtinių verčių pasiūlymais.
