Klaida, kuri Švedijai kainavo 85 mlrd. dolerių

Kiek daugiau nei prieš šimtą metų Norvegija ir Švedija buvo viena valstybė. Tačiau dabar Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, o švedams belieka kasytis galvas, pasakoja „Business Insider“. Kas nutiko? Ogi nafta.
Naftos gavyba
Naftos gavyba / 123rf.com nuotr.

Norvegai daryti gręžinius Šiaurės jūroje pradėjo prieš 45 metus. Naftos ir dujų sektorius dabar sukuria 22 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP), ir Norvegija yra viena turtingiausių valstybių, skaičiuojant BVP vienam gyventojui.

Švedija taip pat turėjo galimybę atsiriekti dalį šio „juodojo aukso pyrago“, tačiau ja nepasinaudojo.

„Business Insider“ pasakoja, kaip Švedija padarė 85 mlrd. dolerių vertės klaidą.

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Norvegijos naftos pramonė buvo kiek atsilikusi, o naftos telkinių dydis buvo nežinomas. Dvišaliu susitarimu buvo siūloma Norvegijos Šiaurės jūros naftos koncesijas ir pinigus keisti į švedišką statybinę miško medžiagą ir 40 proc. tuometės sėkmingiausios Švedijos įmonės „Volvo“ akcijų.

Tam reikėjo priimti 21 įstatymą Norvegijoje, tačiau iki to net nebuvo prieita, mat 1979 metais „Volvo“ metinė generalinė asamblėja atmetė pasiūlymą. Tačiau susitarimas buvo ranka pasiekiamas – tik 40 proc. akcininkų pasipriešino pasiūlymui, o reikėjo 66 proc. „už“ balsų, taigi pritrūko vos kelių.

„Bandymas sukurti Šiaurės bendradarbiavimo projektą žlugo“, – „New York Times“ cituoja tuometį Norvegijos premjerą Odvarą Nordli.

Susitarimas dabar būtų vertas maždaug 85 mlrd. dolerių, 2014 metais sakė pagrindinis sandorio šalininkas Pheras Gyllenhammaras, buvęs „Volvo“ generalinis direktorius.

Greta skepsio, kad Norvegija įsitrauks į Švedijos kompanijos valdymą, akcininkai manė, kad už „Volvo“ numatyta kaina yra pernelyg maža – apie 90 mln. dolerių. Iš tiesų, „Ford“ už „Volvo Cars“ sumokėjo 6,45 mlrd. dolerių, bet tai įvyko praėjus 20 metų – 1999-aisiais.

Tačiau ši suma vis tiek yra gerokai mažesnė už 85 mlrd. dolerių, o „Volvo“ buvo parduota investuotojams iš Kinijos už liūdinančią 1,5 mlrd. dolerių sumą 2010 metais.

O Norvegija, nesidalijanti savo naftos ištekliais su Švedija, iš to tik išlošė. Ji dabar turi didžiausią pasaulyje pensijų fondą, kurio vertė siekia 850 mlrd. dolerių.

Norvegijoje gyvena apie 5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad vienam gyventojui tenka apie 170 tūkst. dolerių pensijų fondo lėšų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis