Iš Vysocko į Klaipėdą atvykęs tanklaivis pirmą kartą šiemet 9,5 tūkst. kubinių metrų SGD pristatė sausio 7 dieną.
Antrą kartą tokios pat apimties krovinys atgabentas sausio 10 dieną.
Trečią tokios pat apimties krovinį sausio 15-osios rytą pristatė tanklaivis „Coral Fungia“.
Rusiškų dujų importu į Klaipėdą susirūpinta pernai, kai VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos apžvalgoje įspėta, jog SGD importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei.
„Prioritetinė kompanijos veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina (žema SGD kaina daro „Novatek“ pasiūlymus komerciškai patrauklius).
Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – rašoma žvalgybos tarnybų ataskaitoje.
Procentas auga
2020 metų pradžioje tuometinis premjeras Saulius Skvernelis nebuvo linkęs sureikšminti iš Rusijos perkamų dujų.
Jis pareiškė, kad „Novatek“ per Klaipėdą importuojamas SGD kiekis nėra toks didelis, jog keltų grėsmę energetinei nepriklausomybei, o šio žaidėjo atsiradimas padėjo sumažinti dujų kainą.
„Kiekiai nėra dideli, dar daugiau, dėl šito tiekėjo atsiradimo pavyko pasiekti kitų tiekėjų kainų sumažinimą. Be to, tokiomis kainomis, kokiomis dabar atplaukia suskystintų gamtinių dujų kroviniai, mes pasigirti negalėtume“, – 2020 metų pradžioje kalbėjo S. Skvernelis.
Dujų terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ duomenimis, 2019 metais „Novatek“ rinkos dalis sudarė 14 proc. viso SGD importo.
2020 metais ši dalis nežymiai, tačiau išaugo ir pasiekė jau 15 proc. importuojamų SGD.
„Klaipėdos naftos“ pateiktais duomenimis, SGD terminale šiais kalendoriniais metais (sausio 15 dienos duomenimis) yra rezervuota 14 TWh (teravatvalandžių) išdujinimo pajėgumų.
Tačiau balandžio pabaigoje laukia kasmetinė SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūra.
Taip pat, einant metams, gali pasitaikyti neplanuotų krovinių ar naujų klientų, todėl dujų importo santykis gali kisti.
2019–2020 gamtinių dujų metais išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis – 23,9 TWh, kai, palyginti, ankstesniais dujų metais jis siekė 14 TWh.
Premjerė: būtinybės riboti nėra
Premjerė Ingrida Šimonytė nemato būtinybės papildomam dujų rinkos reguliavimui.
„Vertinant Lietuvos dujų sektorių, SGD terminalo pajėgumų naudojimą ir Rusijos dujų krovinių tiekimą per SGD terminalą, šiuo metu nėra būtinybės imtis specialių priemonių riboti ar reguliuoti dujų rinką“,– teigiama 15min atsiųstame I.Šimonytės atsakyme.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad situacija sektoriuje atidžiai stebima.
„SGD terminalas yra atviras, dujų sektorius veikia rinkos sąlygomis, kompanijos turi galimybę kreiptis dėl dujų krovinių gabenimo per SGD terminą. Taip pat, dujos yra įsigyjamos biržoje.
Tačiau, situacija sektoriuje yra nuolat stebima ir vertinamos galimos grėsmės. Keičiantis situacijai ar kylant galimoms grėsmėms Lietuvos dujų rinkai, bus priimti būtini sprendimai joms pašalinti“, – rašoma I.Šimonytės komentare.
Situacija sektoriuje yra nuolat stebima ir vertinamos galimos grėsmės.
„Gazprom“ šešėlis
Kaip pastebima 2020 metų VSD ir AOTD ataskaitoje, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais.
„Novatek“ yra didžiausia privati Rusijos dujų bendrovė, nusileidžianti tik valstybinei „Gazprom“.
Vienas iš „Novatek“ akcininkų, valdantis 23,49 proc. akcijų, Genadijus Timčenka yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogus, dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje nuo 2014 metų įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą.
G.Timčenka turi ir kitų Rusijos milžinių akcijų.
Jis valdo 17 proc. naftos ir chemijos perdirbimo kompanijos „Sibur“, 80 proc. statybų bendrovės „Stroitransgaz“, taip pat 80 proc. įmonės „Transoil“ ir kiek mažiau nei 50 proc. „Stroitransneftgaz“ akcijų.
2016 metais Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas paviešino tyrimą, kuriame atskleidžia G.Timčenkos turtų kilmę ir užsimena jį esant „Putino pinigine“.
A.Navalnas paviešino tyrimą, kuriame atskleidžia G.Timčenkos turtų kilmę ir užsimena jį esant „Putino pinigine“.
G.Timčenka kartu su „Gazprom“ vykdo bendrus projektus, pavyzdžiui, stato SGD terminalus, kurie svarbūs Rusijai siekiant įsiveržti į tarptautinę SGD rinką.
„Lietuvai diversifikavus gamtinių dujų tiekimą, „Gazprom“, praradęs pozicijas Lietuvos rinkoje, turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų: siūlyti dujas palankesnėmis sąlygomis, vengti kainų manipuliacijų, sudaryti lankstesnius sandorius bei ieškoti kitų būdų išlaikyti savo įtaką“, – sakoma 2020 metų VSD ir AOTD parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Tarpininkų grandinė
Šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad 2019 metais „Gazprom“ Lietuvoje vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių.
Tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.
Minėti tarpininkai gauna „Gazprom“ privilegijas ir taip gali įgyti konkurencinį pranašumą, buvo paskelbta VSD išvadose.
