2025-ųjų sausio šilumos kaina gyventojams sieks 7,07 ct/kWh be PVM arba 7,71 ct/kWh su PVM. Tai beveik 6 proc. mažiau nei 2024-ųjų sausį, kai šiluma kainavo 7,49 ct/kWh be PVM.
Mažesnę šilumos kainą sausį lėmė nuo rugpjūčio 19,5 proc. sumažinta pastovioji šilumos kainos dedamoji dalis. Ji apima personalo sąnaudų, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, investicijų grąžos, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų ir kitų pastovių sąnaudų dedamąsias.
Pažymėtina, kad šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau didžiąją dalį visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos. Likusią dalį – pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.
Vis dėlto suvartotos šilumos kiekis, o taip pat ir galutinė sąskaitos už šildymą suma, priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo pastato sandarumo bei individualių šilumos vartojimo įpročių. Todėl gyventojams svarbu įvertinti, ar šiluma naudojama taupiai: ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas, ar vidinė pastato šildymo sistema veikia tinkamai. Kuo pastatas sandaresnis, efektyviau naudojama šiluma, tuo sąskaitos yra mažesnės.
Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
