„Kalbant, per kiek laiko ir koks yra tikslas, mūsų darbo grupėje šiandien yra paskaičiuoti verslo modeliai, įvertinti naudingumą, investicijas, kokiu atstatymo keliu eiti. Kiek tie objektai kainuotų, tikrai negalėčiau kalbėti ir spekuliuoti, kol neatlikti tie darbai“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė Rolandas Baltuonis.
„Tikslas yra įvertinimus padaryti per šiuos metus, tada jau turėti planą, kokiu keliu eiti, kiek tai kainuotų ir per kiek laiko tai galima padaryti“, – pridūrė „Klaipėdos energijos“ vadovas.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas klausė, kada, per kliek laiko ir už kokią kainą „Geoterma“ galėtų atnaujinti veiklą.
Pasak R. Baltuonio, pernai rugsėjį Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus sudaryta darbo grupė siekia įvertinti galimybes panaudoti „Geotermos“ turtą šilumos gamybai kartu įvertinant gręžinių atstatymo, jų veikimo ilgaamžiškumo galimybes, papildomas naudas naudojant geoterminį vandenį, taip pat siekiama suskaičiuoti šilumos gamybos savikainą.
„Geoterminiu būdu pagaminta šiluma būtų konkurencinga ir mažintų šilumos kainą vartotojams, jeigu jos savikaina būtų 2,5–3,5 cento (už kilovatvalandę – BNS)“, – teigė R. Baltuonis.
Anot jo, darbo grupė taip pat vertina galimybes panaudoti geoterminį vandenį iš gilesnio sluoksnio naudojant jėgainės infrastruktūrą, gręžti gręžinius į gilesnius sluoksnius.
Įmonės vadovo teigimu, šiuo metu neaiški septynerius metus nenaudotos „Geotermos“ būklė, o antžeminė įranga – dujiniai katilai, absorbciniai šilumos siurbliai, talpyklos – pasenę fiziškai, neaišku, ar verta juos atstatyti.
„Geotermos“ veikla sustabdyta 2017 metų kovą dėl pasikeitusios dujų kainos, taip pat vamzdynų ir įrangos korozijos, kuri lėmė dažnus gedimus ir brangiai kainuojantį remontą.
Tais pačiais metais buvo paskelbtas bendrovės pardavimo aukcionas, tačiau ją įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas 2018 metų pradžioje buvo sustabdytas.
Turto bankas į teismą dėl bankroto bylos „Geotermai“ iškėlimo kreipėsi 2019 metų vasarį, o bankrotas bendrovei iškeltas tų pačių metų kovą.
Jėgainės turtą pernai 2022 metais iš valstybės perėmė Klaipėdos savivaldybė.