Valstybinei naujienų agentūrai PAP duotame interviu, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, M.Kurtyka teigė, jog šalis „žengia į laikotarpį, kai Lenkijos energetikos sistemos pertvarkymas tampa vis skubesniu klausimu“.
„70 proc. mūsų energijos gamybos įrenginių yra senesni nei 30 metų ir juos reikės pakeisti per du dešimtmečius. Turime dėti šias pastangas ne tik dėl klimato politikos, bet ir dėl įrangos amžiaus“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad pertvarka atsieis milijardus ir kad per dešimtmetį beveik 60 mlrd. zlotų (13 mlrd. eurų) bus nukreipti į labiausiai nuo anglių gavybos priklausomus regionus, pavyzdžiui, į Lenkijos pietuose esantį Silezijos anglių kasybos regioną.
PAP paklaustas apie 2021 metais laukiančius iššūkius, M. Kurtyka atsakė, jog pagal vienas iš pagrindinių projektų yra rengiamas planas, kuris vadinasi „Lenkijos energetikos politika iki 2040 metų“.
Plane, be kita ko, daroma prielaida, kad iki 2030 metų miestuose ir iki 2040 metų kaimo vietovėse bus atsisakyta anglių naudojimo individualiose šildymo sistemose.
Atsižvelgiant į anglies dioksido mokestį, 2040 metais 11–28 proc. elektros energijos bus pagaminta iš akmens anglių.
Plane numatyta statyti atomines elektrines Lenkijoje, taip pat ženkliai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainių jūroje, skaičių.
Projekte „atsižvelgiama ir į naujas sąlygas, susijusias su klimato politikos iššūkiais, tinkamomis pertvarkomis, oro apsauga ir COVID-19 pandemija“, – pažymėjo M.Kurtyka.
2020 metų pabaigoje ES šalys susitarė padidinti išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslą 2030 metais nuo 40 iki 55 procentų.
