Dariuszas Jacekas Krawiecas, buvęs „PKN Orlen“ vadovas, savo posto neteko praėjusių metų gruodžio viduryje. Tuo pat metu Lenkijos bendrovei paskirtas vadovauti 68 metų Wojciechas Jasińskis.
W.Jasinskis Lenkijos parlamentaru buvo net 5 kadencijas, buvo Lenkijos iždo ministerijos ministru Kazimierzo Marcinkiewicziaus ir Jarosławo Kaczyńskio ministrų kabinetuose.
Į „PKN Orlen“ prezidento postą W.Jasinskis buvo paskirtas tuomet, kai partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus Lenkijoje. Būtent su šia partija W.Jasinskis ir buvo išrinktas į parlamentą.
W.Jasinskis trečiadienį kartu su „Orlen Lietuva“ vadovu Ireneuszu Fąfara bei Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Jaroslawu Czubinskiu lankysis pas premjerą.
„Orlen Lietuvos“ sėkmė priklauso nuo sėkmingų santykių su mūsų partneriais. Turėtume nepamiršti, jog užpernai grėsė gamybos sustabdymas ir liūdnos perspektyvos dėl nuolat patiriamų nuostolių. Taigi, turime rasti būdų užtikrinti sėkmingą „Orlen Lietuva“ veiklą bet kuriomis rinkos sąlygomis“, – BNS atsiųstame komentare teigė bendrovė.
Premjero patarėja Rita Grumadaitė BNS teigė, kad susitikimo tikslas – susipažinti su naujuoju „PKN Orlen“ vadovu.
Vos prieš pusantrų metų toks vizitas vienareikšmiškai būtų buvęs įvertintas kaip pagalbos šauksmas.
Mat iki 2014 metų gegužės, kai naftos kainos pasiekė piką – barelis kainavo per 110 JAV dolerių, – naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose sekėsi itin blogai.
Todėl, jeigu prieš pusantrų metų lenkai ir ruošė įkapes „Orlen Lietuvai“, tuomet apibūdintai kaip prasčiausiai dirbančiai naftos perdirbimo gamyklai Baltijos jūros baseine, dabar jos laidoti tikrai neketina.
Iš Lenkijos kas kelis mėnesius tuomet atsklisdavo nerami žinia apie galimą „Orlen Lietuvos“ uždarymą. Nors „Orlen Lietuva” buvo ir yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje (VMI duomenimis, pernai į biudžetą sumokėjo per 300 tūkst. eurų mokesčių), didelio smūgio šaliai gamyklos uždarymas nebūtų sudavęs, mat „Orlen“ sumokami mokesčiai iš tiesų yra vartotojų sumokami mokesčiai – PVM ir akcizas, kuriuos jie galėtų sumokėti įsigydami ir importuotus degalus.
LG atstovas Vidmantas Gudas 15min yra sakęs, kad geležinkelių pajamos iš „Orlen Lietuvos“ sudaro apie 13 proc. visų pajamų. „Orlen Lietuva“ pagamintų naftos produktų perkrovos pajamos sudaro apie 35 proc. visų „Klaipėdos naftos“ krovos pajamų. Tačiau „Orlen Lietuvos“ uždarymas būtų itin skausmingas Mažeikių rajonui, darbo netektų 1,3 tūkst. įmonės darbuotojų, nukentėtų tokios strategiškai svarbios Lietuvos bendrovės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Klaipėdos nafta“.
Tačiau, pradėjus staigiai pigti naftai, kurios kainos nuo piko 2014 metų viduryje jau nukrito maždaug trigubai, nafta tiek Lietuvai, tiek Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai staiga pavirto į aukso puodą.
Praėję metai buvo geriausi metai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai nuo 2006 metų – tada, kai įmonę įsigijo Lenkijos bendrovė.
2014 metais „Orlen Lietuva“ patyrė 109 mln. eurų nuostolį. Vien per ketvirtąjį ketvirtį bendrovė „nukraujavo“ 62 mln. eurų.
Po metų, regis, stebime visai kitą įmonę – „Orlen Lietuva“ suskaičiavo uždirbusi 217 mln. eurų grynojo pelno.
Todėl, jeigu prieš pusantrų metų lenkai ir ruošė įkapes „Orlen Lietuvai“, tuomet apibūdintai kaip prasčiausiai dirbančiai naftos perdirbimo gamyklai Baltijos jūros baseine, dabar jos laidoti tikrai neketina.
Viena iš padėties gerinimo galimybių – produktotiekio tiesimas. Tai galėtų teigiamai paveikti naftos produktų transportavimo į Klaipėdos terminalą tarifus – juos sumažinti, – teigė „PKN Orlen“.
„Galiu užtikrinti, kad Lietuvos vyriausybė padarys viską, kad padėtų bendrovei“, – leidiniui „Rzeczpospolita“ yra sakęs energetikos ministras Rokas Masiulis.
Pernai rugsėjį jis kalbėjo, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonės sujungimo produktotiekiu su Klaipėdos terminalu projektas jau paruoštas, o galutinį sprendimą dėl jo turi priimti „PKN Orlen“.
Tuomet „PKN Orlen“ atstovai aiškino, kad iš vidinių resursų gerinti bendrovės Mažeikiuose konkurencingumo nebeįmanoma.
„Viena iš padėties gerinimo galimybių – produktotiekio tiesimas. Tai galėtų teigiamai paveikti naftos produktų transportavimo į Klaipėdos terminalą tarifus – juos sumažinti. Taigi, mes remiame šio projekto įgyvendinimą – „Orlen Lietuva“ būtų pasiruošusi pasinaudoti tokia infrastruktūra, jei į ją investuotų Lietuvos pusė“, – informavo „PKN Orlen“ spaudos tarnyba.
