Kol neišspręsti visi saugos klausimai, Baltarusijos AE eksploatacija turi būti stabdoma

Kai kalbama apie kaimyninių šalių branduolinius objektus, dažniausiai omeny turima visiškai šalia Lietuvos pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė (AE). Būtent ji tiek Lietuvos gyventojams, tiek branduolinės ir radiacinės saugos specialistams kelia daug nerimo.

Netinkamai parinkta vieta, projekto trūkumai ir begalė kitų klausimų

Baltarusijos AE eksploatuojami du VVER tipo reaktoriai, kurių kiekvieno projektinė galia 1194 MW. Pirmojo bloko reaktoriaus pramoninė eksploatacija pradėta 2021 m., antrojo bloko – 2023 m. Šiuo metu abu blokai gali būti eksploatuojami visa galia.

„Lietuva nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios kėlė su šiuo projektu susijusius saugos užtikrinimo klausimus. Svarbiausias iš tų klausimų – aikštelės parinkimas ir įvertinimas. Mūsų vertinimu, aikštelės vieta netinkama, per arti Vilniaus, ir parenkant aikštelės vietą į tai nebuvo atsižvelgta.

Klausimų kėlė ir trūkumų turintis atominės elektrinės projektas bei atlikti jo saugos įvertinimai (kiekvienas branduolinės energetikos projektas turi turėti saugos analizės ataskaitą ir kitus saugą pagrindžiančius dokumentus). Kėlėme klausimų apie tai, kaip buvo statomas objektas, vėliau – kaip ruošiamasi jį eksploatuoti. Klausėme apie statybos bei paleidimo metu kilusius incidentus ir pan. Tačiau į daugelį šių klausimų iki šiol neatsakyta.

VATESI laiškuose Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijai, Baltarusijoje vykdančiai branduolinės ir radiacinės saugos reguliuotojo funkciją, ne kartą priminė, kad kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai, Baltarusijos AE negali būti paleista. Ir šiuo metu laikomės nuomonės, kad Baltarusijos AE pirmojo ir antrojo energijos bloko eksploatavimas turėtų būti sustabdytas, kol nebus išspręstos visos tos saugos problemos, apie kurias mes periodiškai teiraujamės atsakingų Baltarusijos institucijų, kurios išryškėjo streso testų bei įvairių tarptautinių misijų metu“, – sako VATESI viršininko pavaduotojas radioaktyviųjų medžiagų kontrolės klausimais Darius Lukauskas.

VATESI nuotr. /VATESI viršininko pavaduotojas radioaktyviųjų medžiagų kontrolės klausimais Darius Lukauskas.

Atsakomybė tenka Baltarusijai

Pasak D.Lukausko, pažangiose, branduolines elektrines eksploatuojančiose šalyse daugiausiai dėmesio skiriama branduolinės saugos užtikrinimui, o ne žūtbūtiniam statybos ir elektrinės paleidimo terminų laikymuisi. Tačiau Baltarusijos prioritetai yra kitokie ir, VATESI specialistų manymu, tai rodo žemą saugos kultūros lygį, kelia susirūpinimą dėl saugos užtikrinimo.

Baltarusijos prioritetai yra kitokie ir, VATESI specialistų manymu, tai rodo žemą saugos kultūros lygį, kelia susirūpinimą dėl saugos užtikrinimo.

„Atsakomybė už visus sprendimus, kurie susiję su Baltarusijos AE, tiek už netinkamą aikštelės parinkimą, tiek už projekto neatitikimą šiuolaikiniams standartams, ne visų streso testų rekomendacijų įgyvendinimą tenka Baltarusijai. Baltarusija atsakinga už saugų šios elektrinės eksploatavimą, radioaktyvių atliekų tvarkymą, personalo paruošimą ir kitus su branduoline sauga susijusius klausimus. Už branduolinę saugą visada atsako valstybė, kurioje yra eksploatuojama branduolinė jėgainė.

Tai – Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) principas. Valstybė turi užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama infrastruktūra, tinkama teisinė bazė, užtikrinanti branduolinės saugos reikalavimų laikymąsi, jų priežiūrą“, – atskleidžia D. Lukauskas.

Įvairūs, abejonių keliantys sprendimai

Visos tarptautinės misijos, kurias paprastai organizuoja TATENA, vykdomos tada, kai branduolinį objektą turinti šalis savanoriškai pakviečia misiją. Kiekviena misija skirta konkretiems klausimams, todėl įvertina tik tuos klausimus, kuriems ji buvo kviesta. Nėra tokios misijos, kuri apimtų visus klausimus.

Misijos ekspertai teikia pasiūlymus ir rekomendacijas, už kurių įgyvendinimą atsakinga pati priimančioji šalis, ir šie pasiūlymai ir rekomendacijos turėtų būti atsakingai įgyvendinti.
VATESI viršininko pavaduotojas radioaktyviųjų medžiagų kontrolės klausimais D.Lukauskas atskleidžia, kad streso testų metu nagrinėjami atominės elektrinės projekto sprendiniai, užtikrinantys saugą įvairių ekstremalių situacijų ar reiškinių atveju.

Ekspertai įvertina šių testų ataskaitas, suformuoja rekomendacijas. „Tokios rekomendacijos buvo suformuotos ir Baltarusijos AE, pagal jas Baltarusija turėjo parengti jų įgyvendinimo planą. Tačiau ir pačiam planui mes kėlėme klausimų, nes, VATESI ekspertų nuomone, parenkant atitinkamas priemones į jas buvo pasižiūrėta atsainiai, be to, toli nukelti priemonių įgyvendinimo terminai.

Mūsų manymu, daugelis priemonių turėjo būti įgyvendintos dar iki Baltarusijos AE eksploatacijos pradžios, bet ir dabar tos priemonės vis dar neįgyvendintos.

Kelios rekomenduojamos priemonės apskritai nebuvo įtrauktos į planą ir VATESI apie tai nuolat primindavo atsakingoms Baltarusijos institucijoms. Gauname atsakymų, kad priemonės įgyvendinamos, bet mums tai kelia abejonių“, – sako D. Lukauskas.
Specialistas teigia, kad, VATESI požiūriu, Baltarusijos AE projektas neatitinka šiuolaikinių standartų: „Nėra pagrįstas atominės elektrinės atsparumas sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui.

Mūsų manymu, daugelis priemonių turėjo būti įgyvendintos dar iki Baltarusijos AE eksploatacijos pradžios, bet ir dabar tos priemonės vis dar neįgyvendintos.

Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos paskelbtuose dokumentuose, nustatančiuose siektinus saugos reikalavimus naujoms atominėms elektrinėms, reikalaujama tai pagrįsti.

Tai naujausi standartai, taikomi naujoms atominėms elektrinėms. Baltarusijos AE yra nauja elektrinė, tad ją statant tai turėjo būti įvertinta, bet nebuvo padaryta. Kėlėme klausimų dėl avarijų valdymo sistemos nepriklausomumo, kas turėtų būti padaryta po skaudžių Fukušimos AE pamokų pagal atnaujintus TATENA standartus.

Buvo nagrinėtas Baltarusijos AE atsparumas ekstremaliam žemės drebėjimui, bet analizė buvo atlikta naudojant ne pačius naujausius duomenis. Tikimybinis saugos vertinimas taip pat nebuvo atliktas. Ekstremalių įvykių sąrašo pagrindimas irgi kelia daug abejonių.“

Konvencija reikalauja informuoti kaimynines šalis

1986 m. rugsėjo 26 d., praėjus keliems mėnesiams po Černobylio AE avarijos, kai buvo suprasta, kad, siekiat kiek įmanoma sumažinti tokių avarijų poveikį, labai svarbu apie įvykusias branduolines avarijas kuo greičiau informuoti kitas šalis, buvo priimta Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją.

Baltarusija yra tos konvencijos šalis narė. Konvencija neapsiriboja vien avarijomis branduoliniuose reaktoriuose: į ją įtraukti branduolinio kuro atliekų tvarkymo įrenginiai, atliekų ar panaudoto kuro transportavimas, radioizotopų gamyba, saugojimas, transportavimas, naudojimas žemės ūkio, pramonės, medicinos, mokslo ir kt. tikslais.

Baltarusija yra tos konvencijos šalis narė.

Apie visas šiose srityse įvykusias avarijas turėtų būti informuojamos kitos šalys. Konvencija nurodo, kad avarijos, kurių metu išmetamos radioaktyviosios medžiagos, gali kelti radiologinius padarinius kitai valstybei, todėl apie jas privaloma informuoti.

Tarptautinėje branduolinių ir radiologinių įvykių vertinimo INES skalėje yra 7 lygiai. Trys pirmieji lygiai apibūdina incidentus, kai atsitikus kokiam nors įvykiui, jo pasekmės neišplinta už paties objekto, kur įvyko incidentas, ribų. Avarijas apibūdina 4–7 lygiai. Būtent apie jas konvencijos šalis narė privalo pranešti.

„VATESI informaciją apie avariją Baltarusijos AE turėtų gauti iš Tarptautinės atominės energijos agentūros. Ją įvertinusi, kitoms Lietuvos atsakingoms valstybės institucijoms pateiktų informaciją apie padėtį Baltarusijos AE, technines avarijos aplinkybes, branduolinės ir radiologinės avarijos vystymosi eigos bei išmetamų į aplinką radioaktyviųjų medžiagų prognozes ir kitą, su įvykiu susijusią informaciją, kad galima būtų vykdyti gyventojų apsaugos plane numatytus veiksmus.

Konvencija taip pat skatina dvišalius susitarimus tarp kaimyninių šalių, kad informacija būtų perduodama kuo operatyviau. Toks susitarimas su Baltarusija pasirašytas 2020 m. ir jis įpareigoja abi šalis tiesiogiai viena kitai pranešti apie konvencijoje numatytus įvykius. Taip pat sutartyje numatyta pranešti, jei šalies radiologinio monitoringo sistema užfiksuoja padidėjusį jonizuojančios spinduliuotės dozės lygį, kuris gali būti pavojingas žmonių sveikatai.

Kaip tai veikia realybėje?

„Stebėdami viešai prieinamą informaciją apie galimai Baltarusijos AE įvykusius incidentus reaktoriaus paleidimo ar jo eksploatacijos metu, ne kartą prašėme daugiau informacijos ar patvirtinimo, jog tie incidentai iš tikrųjų įvyko arba neįvyko.

Iš Baltarusijos gauti atsakymai tiesiog neigė, kad kas nors buvo įvykę. Į klausimus, susijusius su žiniasklaidoje pasirodžiusia informaciją apie daugybinius defektus ir kitas problemas pirmame energijos bloke, atsakymų negavome, kaip negavome prašytos papildomos informacijos, liečiančios daug kartų VATESI keltus, bet taip atsakymų ir nesulaukusius klausimus.

Pagal Branduolinės saugos konvenciją, mes galime prašyti pateikti būtiną informaciją, kad galėtume atlikti savo vertinimą dėl galimo radiologinio poveikio Lietuvos teritorijai, tačiau tokios informacijos irgi kol kas negavome.
Jei įvyktų branduolinė avarija, Baltarusija, kaip kaimyninė šalis, privalo mus informuoti – ji tą įsipareigojo. Ar gautume informacijos laiku? Sunku pasakyti.

Laimei, kol kas nebuvo tokio masto incidento, kad jau tikrai galėtume sakyti, kad Baltarusija neįvykdė konvencijos sąlygų, bet primenu, kad konvencija skatina teikti informaciją ir apie mažesnio masto įvykius ar incidentus.

Jei tokia informacija viešai dalijimasi, taip užkertamas kelias gandams skleisti, kas irgi gali padaryti žalos“, – komentuoja VATESI viršininko pavaduotojas radioaktyviųjų medžiagų kontrolės klausimais D. Lukauskas.
VATESI laikosi pozicijos, kad kol neišspręsti visi saugos klausimai, Baltarusijos AE eksploatacija turi būti stabdoma. VATESI to siekė nuo pat pradžios ir dabar laikosi šios pozicijos.

RADIS nuolat stebi radiologinį foną Lietuvoje

Jei Baltarusijos AE įvyktų avarija, o šios šalies atsakingos institucijos laiku nepraneštų, padidėjusį radiacinį foną užfiksuotų Radiacinės saugos centro (RSC) radiacinio fono stebėjimo stočių tinklas RADIS.

Šiuo metu tankiausiai RADIS stotys išdėstytos palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį. Dalis stočių išdėstyta žiedais, juosiančiais Baltarusijos AE: pirmasis žiedas eina palei pasienį, antrasis žiedas išdėstytas 50 km atstumu nuo pirmojo, trečiasis – 100 km atstumu nuo pirmojo. Visos kitos stotys tolygiai išdėstytos likusioje Lietuvos teritorijos dalyje.

RADIS stočių duomenys RSC tinkle atsinaujina kas 10 minučių. Pačios stotys matavimus atlieka kas minutę, bet tam, kad duomenys būtų tikslesni, pateikiamas dešimties matavimų vidurkis. Lietuvos gyventojai RSC interneto svetainėje gali stebėti duomenis, atnaujinamus kas 60 minučių. RADIS duomenų stebėjimas vyksta nuolat, ne tik darbo metu, bet ir nedarbo valandomis.

RADIS stočių duomenys RSC tinkle atsinaujina kas 10 minučių.

Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas RADIS reikalingas tam, kad, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijoms, tiek šalies gyventojai, tiek atsakingosios institucijos galėtų operatyviai ir veiksmingai pasirūpinti gyventojų apsauga.

Radiacinės saugos centras taip pat atlieka radioaktyviojo užterštumo pasklidimo dėl galimų branduolinių avarijų prognozavimą, vertina, kaip keisis situacija priklausomai nuo oro sąlygų. Tokios simuliuojamos prognozės sudaromos kiekvieną dieną pagal realias oro sąlygas. Nagrinėdami prognozes, RSC specialistai gali vertinti tikėtinas radiologines pasekmes Lietuvai.

Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.