Informacinė kampanija, supažindinanti gyventojus su prasidėjusiais elektros tiekimo rinkos pokyčiais, startavo prieš dvejus metus ir šiuo metu aktyviai tęsiama: sužinoti svarbiausią informaciją vartotojai gali specialiame interneto puslapyje pasirinkitetiekeja.lt. Apie tai, kada, kaip ir kodėl svarbu atsakingai pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, netrūksta ir straipsnių, vaizdo reportažų bei radijo laidų. Vis dėlto nemaža dalis vartotojų nurodo, jog neranda žinių šia tema. O kai kurie neslepia, jog tuo visiškai nesidomi ir net nežino, kiek kas mėnesį sumoka už savo suvartojamą elektros kiekį.
TAIP PAT ŽIŪRĖKITE: Kiek pinigų kas mėnesį Lietuvos gyventojai išleidžia elektrai?
Kodėl taip yra, kur stringa komunikacija, atsako įsisąmoninimo psichologija (angl. mindfulness) grįstų intervencijų konsultantė ir komunikacijos koučingo specialistė Janina Sabaitė.
Neįdomu, nes sumos nedidelės
Kad sprendimas dėl nepriklausomų elektros tiekėjų būtų kuo paprastesnis, ekspertai pataria atlikti namų darbus. Pirmiausia – išanalizuoti savo elektros vartojimo įpročius ir įvertinti skirtingų tiekėjų pasiūlymus. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų šią dalį linkę ignoruoti arba atidėlioti ir sprendimą priimti spontaniškai.
Kokie motyvai lemia apsisprendimą dėl elektros tiekėjų? Kodėl nemaža dalis žmonių gana atsainiai domisi informacija apie pokyčius rinkoje, nors šie pokyčiai tiesiogiai susiję su jų gyvenimu (išlaidomis, gyvenimo kokybe ir pan.)? Ir priešingai – kas lemia, kad dalis vartotojų prieš pasirinkdami tiekėją gilinasi, analizuoja ir kantriai ieško savo namų ūkiui priimtiniausius pasiūlymus?
„Kai tema ar klausimas yra ganėtinai sudėtingas ir reikalaujantis papildomų pastangų (t.y. paieškoti informacijos, įsigilinti, palyginti, paskaičiuoti ir pan.), dažnai žmonėms tai sukelia neigiamas emocijas. Nesąmoningai kyla vidinis pasipriešinimas, o su juo ir noras atidėlioti, – kalbėjo J.Sabaitė. - Elektra toks reiškinys, be kurio jau kelios kartos nebeįsivaizduoja savo gyvenimo, kad gali būti kažkaip kitaip. Todėl neretai žmonės vadovaujasi tokia logika: „Nebus taip, kad visai nebūtų elektros, vis tiek kažkaip ji bus.“ Ir nesivargina domėtis.“
Neretai žmonės vadovaujasi tokia logika: „Nebus taip, kad visai nebūtų elektros, vis tiek kažkaip ji bus.“
Pasak jos, žiūrint iš vartojimo elgsenos psichologijos, kai pinigų suma, kurią mes mokame per mėnesį, yra santykinai nedidelė, tai netampa kritiniu faktoriumi papildomai skirti laiko, resursų ir dėmesio tokiam klausimui.
„Dažnas užsiėmęs žmogus žino, kad nepajus skirtumo mokėdamas 30, ar 32 ar 28 eurus per mėnesį. Galbūt, jei būtų komunikuojamos metinės sumos ir kviečiama sutaupyti, pavyzdžiui, vidutiniškai nuo 50 eurų ir daugiau, tai labiau atkreiptų dėmesį“, – svarstė pašnekovė.
Pasitikime tais, kuriuos pažįstame
Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, jog kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau žmogui padaryti sprendimą. O kuo sudėtingesnis sprendimas, tuo labiau nepasitikime savo pirmine intuicija, savo nuomone ir pan.
„Kai kelios įmonės iškart skelbia „mes geriausi“, žmogui, kuris neturi žinių ir kompetencijų šioje srityje, sunku pasirinkti, kuria kompanija patikėti. Tuo tarpu socialinis patvirtinimas, kurį gauname iš draugų, kolegų ar giminaičių, mums žymiai svarbesnis emociškai. Nes pasitikime tais, kuriuos pažįstame ir kurių patarimai jau yra ne kartą pasitvirtinę. Todėl, jei kaimynas Tadas ir kaimynė Inga pasirinko kompanija X, ir jei žmogus pasitiki kaimynais, tai pirma mintis, jam šovusi į galvą, bus: kad daugiau abejoti ir neverta, nes bendra patirtis jungia“, – teigė J.Sabaitė.
Tvarumas, žalia energija – tai temos, kurias, pristatydami save ir paslaugas, ypač akcentuoja kai kurie nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Tačiau, anot pašnekovės, vartotojų akyse tai nebėra ryškus išskirtinumas.
„Dabar didžioji dalis įvairių sričių kompanijų reklamuojasi kaip tvarios, todėl neįsigilinus, neperskaičius papildomai informacijos (pavyzdžiui, tvarumo audito ataskaitos remiantis darnaus vystymosi tikslais (angl. Sustainable Development Goals) sunku pasitikėti.
Pasikartosiu: jei tai būtų itin reikšmingos sumos ar lengviau pateikta informacija, žmonėms taptų paprasčiau skirti papildomai laiko ir įsigilinti“, – nurodė J.Sabaitė.
Kaip tiekėjams geriausia „pasiekti“ vartotojų? Anot pašnekovės, atsakymas paprastas – tinkama komunikacija.
„Atrodo, kad informacijos apie pokyčius elektros rinkoje ir tiekėjus, jų pasiūlymus yra pakankamai. Tačiau klausimas, kur ir kaip informacija pateikiama, kiek patraukliai ir suprantamai. Tai esminiai bet kurios komunikacijos principai. Jei paklaustumėme žmonių gatvėje, greičiausiai daugelis neatsakytų į tokius klausimus: kodėl išvis reikia rinktis elektros tiekėjus? Kas čia pasikeitė paprastam vartotojui? Ar nepasirinkus nebeturėsiu išvis elektros? Jei aš pasirinksiu tiekėją X, o kaimynas Y, koks bus skirtumas ir kaip ta elektra tekės į mano namus, butą ir pan.? Taip pat – kaip lengviausiu būdu galiu suprasti, kaip pasirinkti, kur rasti palyginimus ir kaip tas pasirinkimo procesas atrodo?“ – situaciją įvertino specialistė.
Ji atkreipė dėmesį į besikeičiančias informacijos vartojimo tendencijas ir bendruomenių į(si)traukimo svarbą.
„Dabar tradiciniai komunikacijos kanalai yra fragmentuoti, išskaidyti, kuo toliau, tuo labiau ryškėja individualaus informacijos vartojimo tendencijos. Ir kartais lengviau pasiekti gyventojus per bendruomenės, seniūnijos socialinių tinklų grupes, skelbimų lentą ar lauko stendą prie parduotuvės nei per įprastą žiniasklaidą“, – pabrėžė J.Sabaitė.
Kartais lengviau pasiekti gyventojus per bendruomenės, seniūnijos socialinių tinklų grupes, skelbimų lentą prie parduotuvės.
kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus privalo pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh. Tačiau sudaryti sutartį su norimu tiekėju gali ne tik jie, bet ir tie vartotojai, kurie patenka į trečiąjį etapą.
- Savo, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo, paslaugas vartotojams šiuo metu siūlo 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją apie Lietuvoje vykstantį elektros rinkos liberalizacijos procesą galima rasti ČIA.
