Taryba paskelbė, kad jos turimi duomenys neleidžia įtarti, kad LEG piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.
Pernai „Litgrid“ nutraukė tretinės galios rezervo aukcioną, mat LEG, kuri vienintelė gali užtikrinti visą rezervą, pasiūlė per didelę kainą. Vėliau vykusiose derybose LEG pasiūlė gerokai mažesnę kainą, kai viename iš savo valdomų blokų nusprendė vietoj dujų naudoti daugiau pigesnio mazuto. Anot konkurencijos sargų, taip elgdamasi LEG neribojo konkurencijos.
Pernai gruodį, po to kai buvo nutrauktas aukcionas, į Konkurencijos tarybą kreipėsi kiti aukciono dalyviai Kauno termofikacijos elektrinė ir „Panevėžio energija“.
Birželį Kainų komisija nusprendė, kad LEG aukcione pasiūlė aukštesnę elektros kainą nei galėjo. Bendrovei komisija buvo nustačiusi 10,04 euro kainos viršutinė kainą, kuria įmonė viršijo.
Pernai gruodžio viduryje „Litgrid“ organizuotas aukcionas buvo nutrauktas, nes, anot jos, LEG pasiūlymas neatitiko jo sąlygų – viršijo Kainų komisijos nustatytą šios paslaugos viršutinę kainą, o likusių trijų gamintojų bendra paslaugos apimtis buvo mažesnė nei būtina (484 megavatų). LEG teigė, kad kainas siūlė didesne kaina, nes „Litgrid“ reikalavo skaidyti rezervą, dėl ko auga megavatvalandės kaina, o Kainų komisijos viršutinė riba nustatyta bendram 7 ir 8 blokų galios kiekiui.
Po derybų nuspręsta, kad tretinį rezervą už 32 mln. eurų visgi užtikrins LEG. Tuomet sutarta, kad 7 Lietuvos elektrinės blokas 224 MW galios rezervą teiks už 5,19 euro už MWh, o 8 blokas 260 MW rezervą – už 9,66 euro. LEG tuomet kainas sumažinti pavyko, nes iš dalies sumažino dujų vartojimą ir elektros gamybą nusprendė daugiau užtikrinti mazutu, dėl ko įmonė kritikavo Energetikos ministerija, teigusi, jog dėl to gali išaugti dujų kainos kitoms įmonėms.
Tretinis elektros galios rezervas turi būti aktyvuotas per 12 valandų nuo „Litgrid“ pranešimo, siekiant užtikrinti, kad šalyje nepritrūktų elektros energijos.