Taryba teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Remiantis viešai skelbiama informacija, tokia privilegija galėtų pasinaudoti trys bendrovės: „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“.
„Konkurencijos tarybos nuomone, įstatymo nuostata, numatanti galimybę sugrąžinti dalį VIAP mokesčio, turėtų būti svarstoma tik prieš tai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Achema“: lengvata pasinaudoti negalėtume
Reaguodama į tarybos pareiškimą, UAB koncerno „Achemos grupė“ išplatino pareiškimą, kur teigia, jog koncertas VIAP mokesčio lengvata pasinaudoti negalėtų.
„Visų pirma, VIAP mokesčio lengvatą siūloma taikyti tik VIAP biudžeto daliai, skirtai elektros energijos gamybai naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius, šios elektros energijos balansavimui ir jos centralizuotai prekybai. „Achema“ tokios veiklos nevykdo ir elektros energiją gamina kitais būdais. Be to, „Achema“ dalį elektros energijos pasigamina ir suvartoja savo poreikiams, o tokia energijos gamyba, net nepriklausomai nuo gamybos būdo, nepatenka į įstatymo projekte siūlomos lengvatos taikymo sritį“, – pranešime cituojamas UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas, advokatas Gintaras Balčiūnas.
Jo teigimu, Energetikos ministerijos siūloma lengvata galėtų pasinaudoti tik tie subjektai, kurie neturi pradelstų mokėjimų VIAP biudžetui už ankstesnius laikotarpius.
„Kaip žinia, tarp „Achemos“ ir įpareigojimus mokėti VIAP mokestį už savo pasigamintą energiją nustačiusių valstybės institucijų bei VIAP lėšų administratoriaus šiuo metu vyksta teisminiai ginčai Europos Komisijoje ir nacionaliniuose teismuose, todėl „Achema“ neatitiktų ir tokio kriterijaus. Atkreiptinas dėmesys, kad lengvata galėtų būti skiriama tik su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbos schemą, kaip yra pvz. Vokietijoje ir kitose ES šalyse, taigi kol tokia pagalba nėra suderinta ir pradėta taikyti, Konkurencijos tarybos teiginiai nėra pagrįsti“, – tikina advokatas.
Taryba: dėl valstybės pagalbos reikia kreiptis į EK
Konkurencijos taryba vertino ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatytas elektros sistemos rezervo poreikis 2018-iesiems ir jo užtikrinimo paslauga pavedama teikti Lietuvos elektrinei, bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui.
Konkurencijos taryba teigia besilaikanti pozicijos, jog sistemos rezervų užtikrinimo paslaugai teikėjas ar teikėjai turi būti parinkti įvykdžius konkurencingą atrankos procedūrą, ir yra rekomendavusi įtvirtinti detalius sistemos rezervo paslaugos reikalavimus, kad būtų galima objektyviai parinkti vieną ar kelis teikėjus. Tačiau į Konkurencijos tarybos įspėjimus dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos, kaip rašoma pranešime, nebuvo atsižvelgta.
„Valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą. Priešingu atveju, teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – teigia Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
