15min atliekant tyrimą apie Vyriausybės sudarytą taikos sutartį su „Danpower Baltic“, Konkurencijos taryba (KT) pateikė vertinimą, kad skatinamojo tarifo atkūrimas bendrovei Kaune būtų neteisėtas.
Tačiau parama neteisėta ne tik šiuo atveju – apskritai didžioji dalis per VIAP dalijamos paramos energetikos projektams, pasirodo, nėra suderinta su Europos Komisija ir tai gali iškraipyti ar riboti konkurenciją, informavo KT.
Pasak KT, Europos Komisijos pritarimas dėl šios valstybės pagalbos schemos įgyvendinimo per VIAP nėra gautas, nepaisant to, parama išdalinta. O tai gali grėsti netgi rimtais nemalonumais.
„Neteisėtos valstybės pagalbos gavėjo konkurentai dėl neteisėtos pagalbos gali kreiptis į nacionalinius teismus. Teismas gali priimti sprendimą neteisėtą pagalbą išieškoti iš pagalbos gavėjo su palūkanomis, priteisti žalos atlyginimą konkurentams ar kitoms suinteresuotoms šalims arba tuo atveju, jeigu parama dar nebuvo išmokėta, priimti sprendimą, kuriuo uždraudžiama išmokėti neteisėtą valstybės pagalbą“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Gerai informuotas šaltinis 15min paaiškina, kad valstybės lėšomis „istoriškai“ be EK pritarimo remiama energijos gamyba Elektrėnuose, taip pat remtos ir privačios ar savivaldybėms priklausiusios termofikacinės elektrinės, o iki šiol mokama už atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektus.
Energetikos ministerija 15min teigia, kad jokia nauja parama be suderinimo su EK nebeskiriama, o VIAP lėšos mokamos už ankstesnių Vyriausybių sprendimus. VIAP biudžetas labai kilo dėl buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko priimtų sprendimų, vėlesnės vyriausybės VIAP mažino. Tačiau pats A.Sekmokas aiškina, kad jis tik tęsė pirmtakų tradicijas.
Vien šiemet VIAP biudžeto lėšomis skirta 145 mln. eurų valstybės remiamoms energetikos sritims. Šie pinigai surenkami per elektros energijos tarifą – VIAP dalis tarife siekia 1,35 cento (be PVM) už kilovatvalandę. Nuo 2010-ųjų valstybė taip „parėmė“ kone už 1,6 milijardo eurų.
Energetikos ministerija elgėsi kaip tinkama
KT nuo 2011 m. ne kartą badė pirštais į Energetikos ministerijoje buvusius trūkumus, tačiau parama vis tiek dalijama be leidimo.
Pavyzdžiui, 2011 m. kovo 17 d. rašte Žemės ūkio ministerijai ir Energetikos ministerijai Konkurencijos taryba išdėstė savo pastabas dėl energijos gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius rėmimo schemos atitikimo ES sutarčiai.
„Energetikos ministerija 2012 m. rugsėjį per Konkurencijos tarybą EK buvo pateikusi 8 pranešimus apie taikomas VIAP valstybės paramos priemones, tačiau 2012 m. lapkritį šiuos pranešimus atšaukė, nenurodydama jokių motyvų. Apie paramos, susijusios su VIAP taikymu atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, priemonę Energetikos ministerija 2016 m. pranešė EK, tačiau teigiamas EK sprendimas nėra gautas, todėl ši paramos priemonė iki šiol yra neteisėta“, – aiškina aplinkybes Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Atsižvelgiant į tai, kad energijos gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius rėmimo priemonė niekada nebuvo suderinta su EK, Konkurencijos tarybos nuomone, tokia valstybės pagalba ir dabar, ir anksčiau buvo neteisėta.
„KT, kaip koordinuojanti institucija valstybės pagalbos klausimais, neatlieka tyrimų dėl neteisėtos valstybės pagalbos. EK šiuo metu vertina minėtą valstybės pagalbos schemą, todėl ji priims sprendimą, ar tokia parama yra suderinama su ES vidaus rinka ir yra teisėta, ar pagalba yra nesuderinama ir turėtų būti išsiieškota iš valstybės pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – aiškina J.Šovienė.
„Konkurencijos tarybai Energetikos ministerijos motyvai nėra žinomi“, – pridūrė ji.
Energetikos ministerija: klauskite tų, kas priėmė sprendimus
Energetikos ministerija 15min aiškina, kad VIAP parama skiriama nuo 2002 m., o 2018 m. iš viso bus skirta 145 mln. Eur. Daugiausia jos skirta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir rezervo užtikrinimui.
„Informuojame, kad dėl paramos teikimo teisėtumo sprendžia ne Lietuvos Konkurencijos taryba, o Europos Komisija. Su Europos Komisija vyksta konsultacijos“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Ministerija pažymėjo, kad jokia nauja parama nuo 2015 m. iki šios dienos atsinaujinančių energijos išteklių projektams nebuvo skirta.
„Tai, kas yra sumokama kasmet iš VIAP atsinaujinančių energijos išteklių projektams, yra tęstinė parama, nes projektams buvo skirtas finansavimas iš VIAP 12-ai metų. Kaip buvo priimami sprendimai anksčiau, reikėtų klausti tų, kurie juos priėmė“, – teigia energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Anot jos, Energetikos ministerija naujus aukcionus AEI projektams planuoja skelbti kitų metų pirmą pusmetį ir visos būtinos konsultacijos su Europos Komisija įvyks.
Ministerija aiškina, kad ir „Danpower“ atveju nauja parama nebūtų skiriama – pagal taikos susitarimą būtų atkuriama padėtis, kuri buvo pagal 2013 m. galiojusius teisės aktus, šiuo klausimu ministerija konsultuosis su EK dėl paramos derinimo.
A.Sekmokas: taip buvo daroma ir anksčiau
Politikas Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministru Andriaus Kubiliaus vadovautoje Vyriausybėje, aiškina, kad jam būnant ministru nekilo klausimų dėl tokios paramos derinimo su EK. Ministerija tiesiog perėmė ir tęsė Ūkio ministerijos iki tol kuruotą veiklą. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja KT pozicijai, kadangi ji dar 2011 m. siuntė įspėjimus apie būtinybę paramą suderinti su EK.
„Pradėjus veikti A.Kubiliaus vyriausybei, ir iki tol ta parama buvo skiriama, visų pirma elektrinėms. Tiek termofikacinėms elektrinėms, tokioms kaip Vilniaus, Kauno, Panevėžio, tiek ir Elektrėnų elektrinei, kad užtikrintų elektros energijos gamybą, kuri reikalinga užtikrinti pakankamam saugumui pagal „Litgrid“ nustatytus tinklo patikimumo kriterijus“, – sako A.Sekmokas.
Jis sako, kad VIAP lėšos buvo skirstomos ministro sprendimu. Į kadencijos pabaigą buvo nuspręsta, kad sprendimus turėtų priimti Vyriausybė.
„Buvo daug nusiskundimų iš rinkos, kodėl vienai elektrinei tiek, kodėl kitai tiek. Matyt, buvo pradėję kilti klausimų dėl skyrimo objektyvumo“, – sako A.Sekmokas.
Anot jo, pirmasis, kuriam kilo klausimas dėl būtinybės suderinti paramą su EK – 2015-aisiais energetikos ministru buvęs Rokas Masiulis.
„Dėl EK pritarimo toks klausimas nebuvo kilęs šitos kadencijos metu. Kiek suprantu, tas klausimas iškilo jau Algirdo Butkevičiaus vyriausybės laikotarpiu, esant ministru R.Masiuliui. Ar apie tai reikėjo informuoti EK ankstesniu laiku, aš negalėčiau pasakyt. Kažkuriuo metu toks reikalavimas kilo, bet kada jis kilo, kokios direktyvos pagrindu, aš negalėčiau pasakyti“, – sako A.Sekmokas.
Jis aiškina, kad apskritai skirti pinigai yra ne Vyriausybės parama konkrečiam subjektui, o lėšų skyrimas užtikrinti viešuosius interesus.
„Matyt, vėliau tam tikri teisės aktai ar direktyvos detalizavo, kada turi būti derinama ir kokio pobūdžio parama. (…) Stojimo sutartis, be abejo, nubrėžė bendrus principus, kad ES vyrauja laisvos rinkos principai ir tokie veiksmai kaip VIAP skyrimas ne visiškai atitinka laisvosios rinkos principus. Bet mes matom lygiai taip pat kitą Europos paramą, kuri skiriama vieniems ar kitiems strateginiams projektams“, – sako A.Sekmokas.
Jis pažymi, kad ir vėlesnės vyriausybės tęsia šią praktiką – parama toliau skiriama.
„AEI toliau remiama, tik rėmimas vyksta kitokiais metodais, pvz., nustatoma supirkimo kaina aukciono būdu. Kaip buvo parama AEI teikiama, taip ji ir teikiama“, – sako A.Sekmokas ir papildo, kad teberemiamos ir elektrinės už galios rezervo paslaugas.
Jei EK patvirtins – išdalinti pinigai įsiteisės
Konkurencijos taryba aiškina, kad valstybė gali teisėtai remti energetikos sektoriuje veikiančius ūkio subjektus, suderinusi valstybės pagalbos priemones su EK arba vadovaudamasi vienu iš Europos Komisijos priimtų teisė aktų, numatančių išimtis. Išimtys taikomos ir AEI gamybos skatinimui.
J.Šovienė aiškina, kad visos priemonės, pagal kurias iš VIAP lėšų skiriama parama konkretiems ūkio subjektams ar jų grupėms, valstybės pagalbos aspektu turi būti vertinamos atskirai – būtina įvertinti, ar kiekvienos priemonės atveju tenkinami visi valstybės pagalbos kriterijai.
„Tam, kad parama būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi būti teikiama valstybės narės arba iš jos išteklių, palaikyti tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikti išskirtinę ekonominę naudą bei daryti poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai“, – aiškina J.Šovienė.
Anot jos, negalima sakyti, kad VIAP lėšų skyrimas visais atvejais būtų laikomas teisėta ar neteisėta valstybės pagalba – reikia įvertinti kiekvieną priemonę.
„Konkurencijos taryba yra vertinusi paramos, susijusios su VIAP taikymu atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, priemonę, todėl yra pateikusi savo nuomonę, kad ši priemonė atitinka visus valstybės pagalbos požymius ir turėtų būti įgyvendinama tik gavus EK pritarimą. Šios pozicijos Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi nuo pat 2011 m.“, – aiškina J.Šovienė.
Anot jos, gali būti ir taip, kad EK patvirtins buvusias priemones kaip teisėtas.
„EK sprendimo priėmimo laikas priklauso nuo priemonės sudėtingumo. Ilgas priemonės vertinimas taip pat gali būti nulemtas to, kad EK pranešta valstybės pagalba ūkio subjektams jau anksčiau buvo teikiama neteisėtai. Jeigu EK priimtų teigiamą sprendimą ir pasisakytų, kad tokia parama yra suderinama su ES vidaus rinka, tuomet visa pagal šią priemonę išdalinta parama įsiteisėtų“, – sako J.Šovienė.
Dalis dabartinės paramos energetikai taip pat yra suderinta su EK – pavyzdžiui, SGD terminalo įrengimui ir išlaikymui skiriamos lėšos – tokia valstybės pagalba teisėta.