„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kremliaus medija: dėl valdžios veiksmų Lietuvą apleidžia net artimiausi sąjungininkai

Antrą mėnesį iš eilės Kremliui palanki žiniasklaida eskaluoja tariamus Lenkijos planus investuoti į Baltijsko AE gaivinimą Karaliaučiuje ir taip sugriauti Baltijos šalių viltis tapti energetiškai nepriklausomomis nuo Rusijos. Propagandistai naudojosi ir Lietuvos politikų mintimis apie prarastas darbo vietas uždarius Ignalinos AE, bandydami parodyti, jog visi Lietuvos sprendimai yra blogi ir kenkiantys žmonių gerovei, rašoma pranešime spaudai.
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / „Scanpix“/AP nuotr.

2021 m. rugpjūtį DebunkEU.org aptiko 59 klaidinančios informacijos, nukreiptos į Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, atvejus (35.76 proc. iš peržiūrėtų 165 straipsnių). Daugiausiai dezinformacijos išplatino baltnews.lt, sputniknews.ru ir sputniknews.lt puslapiai, tačiau net du trečdalius potencialiai pasiektos auditorijos sudarė melagingas turinys, paskelbtas ria.ru, kp.ru and vesti.ru portaluose. Didžiausia dezinformacijos banga pastebėta rugpūčio 9 d., kai poroje didžiausių Rusijos žiniasklaidos šaltinių pasirodė straipsniai ta pačia tema – apie tariamus Lenkijos planus Lietuvai už nugaros atkurti Baltijos AE projektą Kalingrade.

Pirma banga gali būti siejama su Sergejaus Savčiuko straipsniu ria.ru naujienų portale, kuriame atominės elektrinės projektas Karaliaučiuje pateiktas kaip puiki galimybė Lenkijai pertvarkyti savo energetikos sektorių, tokiu būdu pakeisti geopolitinį Europos žemėlapį ir net tapti regiono lydere. „Tekste diskutuojama apie tai, kad Lenkija atsidūrė sudėtingoje situacijoje dėl Europos Sąjungos spaudimo mažinti CO2 emisijas bei keisti anglies kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Ir pabrėžiama, kad vėjo ir saulės energija nepatenkina Lenkijos poreikių, todėl Baltijos AE projektas būtų puiki proga nušauti du zuikius vienu šūviu“,– teigia DebunkEU.org vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.

Straipsnio autorius taip pat nepamiršta paminėti, kad dar 2013 m. Lenkija kartu su Lietuva aktyviai priešinosi Baltisko AE statybai, o po metų, dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (tekste “Krymo reunifikacijos su Rusija”), Varšuva ir Vilnius nutraukė tariamus susitarimus pirkti energiją iš būsimos elektrinės Karaliaučiuje. Pasak A. Kazlausko, vėl buvo kartojamas naratyvas, jog Rusijos vykdomų projektų atsisakoma dėl ekonomiškai neracionalių priežasčių. „Straipsnio autorius leidžia suprasti, kad derybos tarp Lenkijos ir Vengrijos dėl Baltijsko AE esą jau pradėtos ir tai daroma Lietuvai už nugaros“, – sako analitikas.

Kitas straipsnis šia tema pasirodė vz.ru, kur leidinio apžvalgininkas Michailas Kuvyrko jau publikacijos antraštėje skelbė

dezinformaciją – „Kylanti krizė verčia lenkus atsigręžti į Rusiją”. – neva Lenkija, kylant elektros kainoms. neturi kitos išeities tik kaip prašyti Rusijos pagalbos ir šitaip paminti savo ilgalaikę užsienio politiką.

Portalas news-front.info, perpublikuodamas tą patį straipsnį ir uždėjo dar skambesnę antraštę: “Tik Rusija gali išgelbėti Lenkiją nuo energetinio bado”.

Vienas dezinformacijos atvejis, kelios melagingos žinutės buvo supintos į vieną, vertas atskiro paminėjimo. Baltnews.lt pasirodžiusiame tekste, pasakojama, jog Lietuva nepaisydama žaliojo ES energetikos posūkio keliamų iššūkių, nusileido eurokratų reikalavimams uždaryti neva saugią ir pigią elektrą gaminusią Ignalinos AE ir tokiu būdu tariamai užvėrė kelią link energetinės nepriklausomybės. Nors minėtas žaliasis ES posūkis direktyvos forma buvo paskelbtas tik 2009 m., kai derybos dėl Ignalinos AE uždarymo baigtos dar to dešimtmečio pradžioje.

„Šie naratyvai paremti neva Visagino mero Erlando Galaguzo išsakytais teiginiais, kad uždarydama Ignalinos AE Lietuva prarado pigios elektros energijos šaltinį bei panaikino 5 tūkstančius darbo vietų. Vis dėlto, nei žodžiu neužsimenama, kad avarijos nesaugioje atominėje elektrinėje atveju, šiandien sutaupytos lėšos gali lemti didžiulę žalą rytoj“, – DebunkEU.org analitikas.

Tyrimo duomenimis, rugpjūtį dezinformacija buvo susijusi ne kaip įprasta su įvykiais ar politiniais pareiškimais, bet apžvalgininkų komentarais didelę auditoriją turinčiose žiniasklaidos priemonėse. Pasak A. Kazlausko, nors oficiali Lenkijos pozicija nepakito ir investuoti į Baltijos AE nesiruošiama, šis naratyvas apie galimą Lietuvos partnerių išdavystę be jokių aiškių įrodymų buvo eskaluojamas jau antrą mėnesį iš eilės. „Veikiausiai taip siekiama viešai pademonstruoti, jog Lietuvos politika yra tiek neadekvati (tiek Astravo AE elektros atsisakymas, tiek atsijungimas nuo BRELL žiedo) , kad net artimiausi partneriai nepalaiko lietuvių ir ima derėtis Lietuvai už nugaros“, – sako ekspertas.

Rugpjūtį, Baltnews.lt, sputniknews.ru ir sputniknews.lt išplatino didžiausią melagingų ir klaidinančių straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu dalį (atitinkamai 8.5%, 8.5% ir 6.8% publikacijų). Ria.ru, kp.ru ir vesti.ru pasiekė daugiau nei du trečdalius visos potencialios auditorijos (atitinkamai 37.9%, 18.3% ir 12.1%).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs