Rusijos valstybinės atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ sudarytų sutarčių analizė atskleidžia, jog Maskva siekia tokias šalis kaip Vengrija, Bulgarija, Slovakija, Vietnamas bei Argentina dešimtmečiams prikaustyti prie rusiško branduolinio kuro tiekėjų.
Neseniai Maskva susitarė dėl 10 mlrd. eurų dydžio paskolos Vengrijos Pakšo atominės jėgainės plėtrai.
Neseniai Maskva susitarė dėl 10 mlrd. eurų dydžio paskolos Vengrijos Pakšo atominės jėgainės plėtrai.
Kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, tokios kaip Bulgarija, Slovakija, Čekija ir Ukraina, taip pat yra priklausomos nuo branduolinio kuro tiekimo iš Rusijos.
Minėtosios penkios šalys, kuriose iš viso gyvena apie 80 mln. žmonių, 42 proc. savo energetikos poreikių patenkina naudodamos rusišką branduolinį kurą.
-
Rusija skirs Vengrijai 10 mlrd. paskolą Pakšo atominės jėgainės statybai pabaigti
-
„Rosatom“ Suomijoje vadovas: Kremlius per bendrovę įtakos politikai nedaro
-
EK pradėjo tyrimą dėl bendro Suomijos ir Rusijos atominės elektrinės projekto
-
Suomijoje pritarta trečiosios atominės elektrinės statybai, kurią vykdys Rusija
Analitinės kompanijos „Stratfor“ Eurazijos regiono specialistė Lili Bayer teigia, kad Kremliaus paskola Vengrijai yra tik vienas iš pavyzdžių, rodančių Rusijos pastangas išlaikyti Europos energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
„Tai ir komercinė, ir politinė strategija“, – įsitikinusi L.Bayer.
„Rusija aktyviai remia tokius projektus kaip Vengrijoje. Kremlius finansuoja apie 80 proc. projekto vertės ir tokiu būdu Maskva paskolą naudos kaip finansų svertą iki tol, kol Vengrija neišmokės visų pinigų“, – Rusijos strategiją aiškina L.Bayer.
Rusija visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti energetikos monopolį buvusiose Sovietų Sąjungos satelitinėse valstybėse, nepaisant visų finansinių sunkumų, su kuriais dabar susiduria Kremlius.
Jos teigimu, Rusija visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti energetikos monopolį buvusiose Sovietų Sąjungos satelitinėse valstybėse, nepaisant visų finansinių sunkumų, su kuriais dabar susiduria Kremlius.
Maskvos „Carnegie“ centro analitikas Piotras Topyčkanovas tvirtina, kad „Rosatom“ taip pat vykdo branduolinės energetikos projektus ir už Europos ribų – Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Azijoje.
„Rosatom“ šiuo metu subsidijuoja naujus branduolinės energetikos projektus Indijoje, Irane, Bangladeše, Turkijoje ir Jordanijoje, taip pat derasi dėl jėgainių statybos Egipte ir Vietname.
„Maskva supranta, kad jeigu Rusija nutrauktų kuro tiekimą (rusiško tipo atominėms jėgainėms), toms šalims būtų labai sunku surasti alternatyvų energijos tiekimo šaltinį. Rusija tiki, kad turės labiau nuspėjamus santykius su šalimi, jeigu ji bus priklausoma nuo branduolinio kuro tiekimo“, – teigia P.Topyčkanovas.
„Tai „Rosatom“ didelės strategijos, kuri yra remiama Rusijos vyriausybės, dalis“, – pridūrė „Carnegie“ centro analitikas.
